Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas visada kažkuo priminė Holivudo herojų, be to, jis mėgsta paįvairinti savo kalbas aliuzijomis į populiarius filmus. Samprotaudamas apie kelionę iš Sibiro, kur jį apnuodijo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, į ligoninę Berlyne, kurioje pabudo po trijų savaičių komos, jis teigia, kad siužetas primena kiną: paprastų žmonių didvyris priešinasi blogajam diktatoriui, o šis bando jį nužudyti mįslingais nuodais. Tačiau ištikimi draugai ir atsidavusi žmona grąžina jam gyvybę. „Prasideda kaip politinis trileris, o baigiasi kaip romantinė komedija“, – duodamas interviu „The Economist“ Berlyne pareiškė jis.
Tačiau po intubacijos likę randai ant kaklo, sulysęs kūnas, drebančios rankos ir nemiga Holivudo filmui būtų pernelyg tikroviški. O didžiausi pokyčiai nematomi. „Paradoksalu, tačiau tapau žmogiškesnis, gal net sentimentalus“, – tikina jis. Neseniai stebėdamas palydovų įrašus, rodančius į taikinius Azerbaidžano ir Armėnijos konflikte šaudančius karinius dronus, jis pats nustebo į galvą šovus minčiai: „Sekundėlę, juk tas juodas taškas – tai žmogus, kuris greičiausiai ką tik neteko kojų ir dabar tik žiūri į dangų... Politikui naudinga susidurti su mirtimi“, – padaro išvadą A. Navalnas.
A. Navalnui, kuris vos išgyveno rugpjūčio 20 d. skrydį iš Sibiro į Maskvą, su mirtimi susidurti tikrai teko. Šalia namų Berlyne, kur jis pamažu sveiksta, patruliuojančios gausios policijos pajėgos neabejotinai patvirtina, kad jam vis dar kelia pavojų vyras, kaip plačiai manoma, įsakęs ar patvirtinęs įsakymą jį nunuodyti. A. Navalnas jo vardo neslepia: tai – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Pradėkime nuo priemonių. Vokietijos gydytojai atpažino naudotą toksiną – tai nauja karinės klasės nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ versija. „Juodojoje rinkoje „Novičiok“ nepardavinėjamas, – teigia A. Navalnas. – O kadangi naudota nauja versija, akivaizdu, kad Rusija turi aktyvią draudžiamų cheminių ginklų vystymo programą, prieinamą tik specialiosioms pajėgoms su Putino leidimu.“
Pasak A. Navalno, Kremliaus nenoras leisti atlikti apnuodijimo tyrimą, net jei tam, kad pavyktų įvykius nuslėpti, reikėtų sugriauti santykius su Vokietija ir ES, įrodo, kad įsitraukęs V. Putinas. Šį spėjimą patvirtina ir kalbantis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu V. Putino pateiktas paaiškinimas – neva A. Navalnas apsinuodijo pats, kad galėtų pakenkti Kremliui. Paaiškinimas toks įžeidžiamai absurdiškas, kad E. Macronas pasidalijo juo su spauda. „Iš to aišku, kad Putinas negali atsakomybės suversti kitiems“, – tvirtina A. Navalnas.
Jo apnuodijimas tapo Rusijos režimo transformacijos akimirka: „Kaip ta vieta filme „Svetimas“, kai prasikala kiaušinis ir lauk iššoka pabaisa... Jokių ribų nebėra“, – aiškina jis. Mįslinga jo mirtimi nuo nematomų nuodų norėta sukelti siaubą tiek namuose, tiek užsienyje. „Putinui aiškiai patinka idėja, kad jis paslaptingas ir turi mirtinų galių“, – tvirtina A. Navalnas. Vien dėl to, kad vyrui pavyko išgyventi (ypač avarinį nusileidimą Omske įvykdžiusių pilotų dėka) ši žinutė nepasikeitė.
A. Navalnas taip pat neabejoja, kokie buvo motyvai – pasak jo, pasikėsinimas susijęs su tuo, kad jis išėjo už Maskvos ribų į režimo galios bastionu laikomus tolimus regionus. Jis nunuodytas Sibire ragindamas rinkėjus priešintis V. Putino valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“. Seniai viduriniosios klasės paramą Maskvoje ir Sankt Peterburge praradęs Kremlius A. Navalno aktyvizmą tuose miestuose toleravo. Tačiau jam įžengus į Rusijos gilumą kilo tikras pavojus.
„Režimą palaiko įvaizdis, kad jį tvirtai remia vadinamoji „žemės druska“ tolimuose regionuose. Pagrindinė mūsų užduotis – tą mitą paneigti“, – aiškina A. Navalnas. Kad galėtų tai padaryti, jis sukūrė platų regioninį rėmėjų tinklą. Be to, organizavo „protingą balsavimą“ – t. y., padėjo režimo nebeapkenčiantiems rinkėjams rasti geriausią alternatyvią partiją, kad galėtų sutelkti protesto balsus ir atimti „Vieningosios Rusijos“ turimą daugumą. „Nors Kremlius turi įtakos teismams ir saugumo tarnyboms, partija – pagrindinis jo galios įrankis“, – pabrėžia jis.
Per pastaruosius dvejus metus Kremlius bandė išardyti A. Navalno tinklą įprastomis priemonėmis – grasinant, suimant aktyvistus ir pateikiant išgalvotus kaltinimus, bei užšaldant banko sąskaitas. Tačiau beveik tuo pat metu prasidėjus masiniams protestams Tolimųjų Rytų mieste Chabarovske ir vakariniame buvusios Sovietų Sąjungos pakraštyje Ukrainoje V. Putino vyrai į pavojų ėmė žvelgti kitaip – tad pasikeitė ir jų taktika. „Jie negalėjo pasakyti V. Putinui, jog protestas Chabarovske kilo dėl to, kad daugelis gyventojų nepatenkinti populiaraus gubernatoriaus suėmimu“, – aiškina A. Navalnas. Tačiau jie galėjo pasakyti, kad protestą sukėlė per A. Navalną veikiančios Vakarų šalys, ir kad ateityje tokių protestų gali būti daugiau – taigi greičiausiai taip ir pasakė. Dėl to, jo nuomone, buvo paprašyta leidimo naudoti „specialiąsias priemones“.
Tačiau jei jie tikėjosi A. Navalną sustabdyti, pasiekė atvirkščią rezultatą. Jis įgavo moralinį pranašumą ir sulaukė užuojautos net iš tų, kurie jo anksčiau nepalaikė. Ligoninėje jį aplankiusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel labai pagerino jo tarptautinę reputaciją.
Kremlius iš paskutiniųjų bando neleisti jam parvykti – tikina, kad jis palaiko ryšius su CŽV ir grasina pateikti kaltinimus valstybės išdavyste. Tačiau A. Navalnas pasiryžęs grįžti į Rusiją ir mesti iššūkį V. Putino valdymo teisėtumui. „Nors jie ir turi didžių galių ir viską kontroliuoja, žino, kad istorinės jėgos sukasi prieš juos“, – teigia vyras. A. Navalnas supranta, kaip rizikuoja, tačiau šioje dramoje prisiėmė pagrindinį vaidmenį – ir nesvarbu, ar viskas baigsis tragedija, ar Holivudo stiliaus triumfu.
Spalio 15 d. šiam straipsniui jau pasirodžius „The Economist“ žurnale, ES patvirtino sankcijas (tarp jų ir draudimą keliauti bei įsakymą užšaldyti turtą) šešiems, kaip įtariama, su pasikėsinimu į A. Navalną susijusiems rusams. Jų tarpe buvo ir žvalgybos agentūros (FSB) vadovas bei du artimi V. Putino patarėjai Kremliuje.