Į rožinį dangų kylantį gremėzdišką Kinijos bombonešį H 6K palydi dramatiška muzika. Po kelių akimirkų taip manieringai ir tvirtai, kaip geba tik Liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) pareigūnai, pilotas nuspaudžia raudoną mygtuką ir į Guamo salą nuskrieja raketa. Žemė sudreba, liepsnos praryja JAV Anderseno oro pajėgų bazę. Nesvarbu, kad šiame rugsėjį išplatintame PLA propagandiniame filme naudojami vaizdai iš Holivudo filmų – svarbiausia, kad jame aiškiai parodoma, ko gali tikėtis JAV, jei išdrįs kištis į regioninį karą ir padėti Taivanui.
Kinijos komunistų partija tvirtina, kad demokratiškas ir klestintis 24 mln. gyventojų turintis Taivanas priklauso Kinijai, nors iš žemyno ši sala nebuvo valdoma nuo 1949 m. Kol Taivanas sutinka kartoti, kad priklauso Kinijai, nors ir nepriklauso Liaudies respublikai, palaikoma įtempta taika. Kažkada Kinija tikėjosi, kad susigrąžinti Taivaną pavyks be kraujo praliejimo – stiprinant ekonominius ir kultūrinius ryšius. Tačiau du trečdaliai Taivano gyventojų jau nebelaiko savęs kinais, o 60 proc. į Kiniją žvelgia nepalankiai. Sausį „Demokratinės pažangos partijos“ atstovė Tsai Ing-wen prezidento rinkimuose didžiule persvara nugalėjo Kinijai palankų varžovą.
Praeitais metais Kinijos vadovas Xi Jinpingas paskelbė, kad susigrąžinti salą – tai „neišvengiama sąlyga norint atgaivinti Kinijos tautos istoriją“. Pastaraisiais mėnesiais PLA padidino spaudimą Taivanui – siuntė naikintuvus per ilgai neoficialia jūrine riba laikytą „vidurio liniją“ ir vykdė dideles jūrinių pajėgų pratybas netoli kelių Taivano pakrantės regionų.
O ginti Taivaną darosi sunkiau. Prieš dešimtmetį Kinija turėjo keturis kartus daugiau karinių laivų negu Taivanas. Dabar – net šešis kartus. Ji turi šešis kartus daugiau naikintuvų ir aštuonis kartus daugiau tankų. Kinijos gynybos biudžetas dešimtojo dešimtmečio gale buvo tik dvigubai didesnis už Taivano, o dabar jį lenkia net 25 kartus.
JAV karinė žvalgyba nemano, kad Kinija ruošiasi šia karine galia pasinaudoti. PLA amfibinės pajėgos pastaruoju metu auga lėtai. Kinija niekad nevykdė tokio dydžio pratybų, kokių reikėtų norint surengti į išsilaipinimą Normandijoje panašų manevrą. Gerai ginamos kitos šalies pakrantės nė viena šalis nebuvo užpuolusi nuo tada, kai JAV įsiveržė į Korėją – ir ne be priežasties.
Be to, Kinija negalėtų pasinaudoti visomis turimomis pajėgomis. „Dislokuoti būtų galima tik mažą dalelę PLA“, – teigia buvęs JAV kariuomenės atašė Pekine Dennisas Blasko, nes „didžiulių jos pajėgų nepavyktų vienu sutalpinti į Taivano frontą arba jo oro erdvę“. Žvalgybiniai palydovai suteiktų Taivanui kelias savaites laiko sustiprinti gynybai ir mobilizuoti rezervą. D. Blasko nuomone, labiau tikėtina, kad būtų vykdoma ne amfibinių jėgų ataka, o lankstesnė ataka naudojant sraigtasparnius ir specialiąsias pajėgas. Tačiau, pasak jo, net ir tokiu atveju salą „galima puikiai ginti, jei ji tinkamai pasiruošusi ir žmonėms netrūksta valios priešintis“.
Vis dėlto atrodo, kad Taivanui trūksta tiek pasiruošimo, tiek valios kautis. „Deja, reikia pripažinti, kad Taivano kariuomenei mokymo problemų kyla visose srityse, – teigia praeitais metais devynis mėnesius salos gynybą tyręs analitikas Tanneris Greeras. – Man teko sutikti artilerijos pareigūnų, kurie niekad nebuvo matę išaunančių savo minosvaidžių.“ Nors salą jau ilgai bandoma paversti sunkiai prieinama, Taivano karinės pajėgos vis dar per daug dėmesio skiria kariniams lėktuvams ir tankams. Daugelis kariuomenės atstovų į salos gebėjimą atsilaikyti žvelgia pesimistiškai. Pasak T. Greero, iš keliolikos apklaustų šauktinių „savo akimis pamatęs šauktinių sistemą labiau pasitikėti Taivano gebėjimu pasipriešinti Kinijai ėmė tik vienas šauktinis“. Rugpjūtį atlikus apklausą paaiškėjo, kad jei kiltų karas, kovoti būtų pasiryžę mažiau kaip pusė gyventojų.
Taigi svarbiausias klausimas – ar dėl tolimos šalies, kurios išlaidos gynybai palyginus su BVP jau du dešimtmečius stabiliai mažėja, kovoti ryžtųsi amerikiečiai. JAV ir Taivanas nėra oficialūs sąjungininkai. Tačiau JAV parduoda salai ginklus (per pastaruosius ketverius metus jų parduota net už 13 mlrd. dolerių) ir ilgai leido suprasti, kad jei Taivanas būtų užpultas neišprovokuota ataka, padėtų jam apsiginti. Tačiau ta pati tendencija, kuri kelia grėsmę Taivanui – t. y., stiprėjanti Kinijos karinė galia – tuo pačiu padidina ir JAV įsitraukimo kainą.
Kitoje anksčiau šiais metais ekspertų organizacijos „Centre for a New American Security“ (CNAS) įvykdytoje karinėje simuliacijoje daryta prielaida, kad Taivanas kausis atkakliai, o JAV turės prieigą prie dabar dar tik vystomų ginklų. Tokiomis palankesnėmis sąlygomis sala atsilaiko (bent nepasiduoda per dešimt kovos dienų), tačiau patiria didžiulių nuostolių. Jūra aplink Taivaną taptų, CNAS atstovo Christopherio Dougherty žodžiais tariant, panaši į „niekieno žemę prie Somos“.
Tad kyla klausimas, ar JAV turėtų tam drąsos. Jei Taivanas būtų užkariautas, ne tik sugriūtų JAV reputacija, bet ir kiltų grėsmė Japonijos saloms, kurias ji pasižadėjo ginti. D. Trumpo administracija norėdama pademonstruoti paramą išsiuntė į Taipėjų kelis aušto rango pareigūnus – iš dalies jėgą rodyti Kinija pradėjo būtent dėl to. Pasak kitos ekspertų organizacijos „Centre for Strategic and International Studies“ (CSIS) atstovės Bonnie Glaser, Kongrese parama Taivanui pasiekė „naujas aukštumas“.
CSIS apklausos atskleidžia, kad dauguma amerikiečių palaiko mintį padėti Taivanui – maždaug taip pat, kaip palaiko paramą Pietų Korėjai, Japonijai ar Australijai. Tačiau jei JAV laivai imtų vienas po kito skęsti, jų entuziazmas greičiausiai išblėstų. CNAS karinėje simuliacijoje JAV neteko apie šimto lėktuvų, keliolikos laivų ir poros lėktuvnešių. „Lėktuvnešyje dirba 5 000 žmonių, – paaiškina W. Murray. – Po 100 rinkėjų iš kiekvienos valstijos. Nemažai laidotuvių.“
Tokių nuostolių baimė gali atgrasyti JAV prezidentą nuo noro kištis. Tačiau jei JAV nuostolius pakeltų, taptų labiau pasiryžusi nepasiduoti. Pasak buvusio Pentagono pareigūno Elbridge Colby, JAV ir jos partneriai galėtų tokia padėtimi pasinaudoti. Jei JAV kariai būtų padalinti po tokias šalis kaip Japonija ir Kinijos puolimą atremti būtų bandoma naudojantis sąjungininkų pagalba, Kinijai reikėtų rinktis, ar paaukoti karinį pranašumą, ar pulti daugelį taikinių už Taivano ribų, taip užsitraukiant ir JAV bei Azijos gyventojų nepasitenkinimą.
Kova galėtų tapti ir dar rimtesnė. Kinijos branduolinės raketos dabar gali pasiekti kiekvieną JAV miestą, tad rizika gerokai išaugo. „Kai pasipils kulkos, – aiškina George Masono universiteto akademikas Michaelas Hunzekeris, – JAV gyventojai, kurių dauguma net nerastų Taivano žemėlapyje, tikriausiai nesakys: „Ne, aš pasiruošęs paaukoti Los Andželą, kad išgelbėtume Taipėjų.“
Taivano pareigūnai šias niūrias tendencijas supranta. Kaip teigė buvęs Taivano nacionalinio saugumo tarybos generalinis sekretorius Su Chi, net jei JAV būtų pasiryžusi padėti Taivanui, tai nieko nekeistų, jei ji to padaryti nesugebėtų. Tačiau logiškiausio sprendimo – stiprinti paties Taivano gynybą – imtis sunku, nes karo tikisi tik penktadalis gyventojų. Mieguistame Zhuwei žvejų kaimelyje šiaurės vakarų pakrantėje, kur, kaip manoma, pirmiausia įsiveržtų PLA, prieplaukose plūduriuoja spalvingos valtelės, o restoranuose keptomis jūros gėrybėmis mėgaujasi turistai. „Kinai mūsų nepuls, – teigia pasigrožėti į dantytą molą lūžtančiomis bangomis atėjęs oro uosto saugos inspektorius Lin Fu-fun. – Mūsų kalba ir kultūra tokia pati.“