Tokiu metų laiku Niujorkas paprastai būna užkimštas. Pasaulio lyderiai ir jų delegacijos bei pulkai konsultantų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų plūsta į miestą ir traukia į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją (JTGA). Šių metų susirinkimas turėjo būti ypatingas – juo turėjo būti pažymėtas 75‑asis JT įkūrimo 1945 m. jubiliejus. Tačiau dėl covid‑19 karantino apribojimų 2020 m. Generalinė Asamblėja išsiskirs dėl kitos priežasties – į ją niekas neatvyks.
Pasaulio lyderiai į Niujorką nevažiuos. Šį kartą jie tik pateiks iš anksto įrašytas vaizdo žinutes rugsėjo 22 d. prasidedantiems sesijos bendriesiems debatams. Iki šiol atrodė, kad išimtimi taps prezidentas Donaldas Trumpas, kuris Generalinėje Asamblėjoje žadėjo pasirodyti asmeniškai. Tačiau praeitą savaitę jo administracijos vadovas patvirtino, kad vis dėlto prezidentas taip pat neatvyks.
Taigi oficialus JT gimtadienio paminėjimas rugsėjo 21 d. bus santūrus. Net prieš planus sujaukiant covid‑19 pandemijai, šventę planuota rengti kukliai. Nuotaika gerokai skiriasi nuo euforijos, lydėjusios organizacijos susikūrimą Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.
Paskutinėje San Fransisko konferencijos, kurioje sukurta JT chartija, sesijoje prezidentas Harry Trumanas gyrė visas 50 įkūrėjų valstybių už tai, kad pamiršo tarpusavio skirtumus ir pademonstravo „nepajudinamą ir vieningą ryžtą rasti būdą užbaigti karus“. Nuo tada JT išaugo iki 193 narių, be to, susikūrė daugybė specializuotų JT organizacijų ir didelis biurokratinis aparatas. JT rėmė pastangas išgelbėti planetą nuo klimato kaitos (tarpininkavo pasirašant Paryžiaus susitarimą) ir žmones nuo skurdo (sukūrė Darnaus vystymosi tikslus) bei daug prisidėjo prie pastangų palaikyti taiką. Bėgant metams daugiau kaip 1 mln. žmonių dalyvavo daugiau kaip 70 JT taikos palaikymo misijų.
Ir vis dėlto atsižvelgus į neramią pasaulio padėtį nebuvo ketinama kelti pasididžiavimu savimi trykštantį gimtadienį. „Mes čia ne tam, kad švęstume, – rašoma jubiliejinėje JT deklaracijoje, kuri bus patvirtinta Generalinėje Asamblėjoje rugsėjo 21 d. – Mes čia tam, kad imtumėmės veiksmų.“ Deklaracija, kurioje atnaujinamos senos priesaikos ir įsipareigojama „atgaivinti daugiašalį bendradarbiavimą“, sukurta šią vasarą – po šiokių tokių trikdžių dėl tikslių frazių apibūdinti žmogaus teises ir Paryžiaus susitarimą. Joje ne kartą pasižadama „atkurti geresnį pasaulį“ po pandemijos, kuri apibūdinama kaip „didžiausias pasaulinis iššūkis per visą Jungtinių Tautų istoriją“ (Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui reikėtų atkreipti dėmesį ir į pažadą „laikytis savo sudarytų tarptautinių susitarimų ir įsipareigojimų“).
JT generalinis sekretorius António Guterres nusprendė pasinaudoti jubiliejumi tam, kad pradėtų „pasaulinį pokalbį“ – per apklausų ir susitikimų seriją atsiklaustų pasaulio visuomenės nuomonės. Rezultatai bus pateikti ataskaitoje, pavadintoje „Ateitis, kurios norime, Jungtinės Tautos, kurių mums reikia“, kuri bus pristatyta rugsėjo 21 d. Iš pradinių duomenų aišku, kad pasaulio nuomonė maždaug tokia, kokios ir tikėjosi JT – žmonės pirmenybę teikia aplinkosaugai, konfliktų stabdymui ir lygiai prieigai prie svarbiausių paslaugų. Net 95 proc. JT apklausoje internetu dalyvavusių žmonių mano, kad tarptautinis bendradarbiavimas „būtinas“ arba „labai svarbus“.
Pandemija – galingas tokio bendradarbiavimo poreikio pavyzdys (būtina dalintis duomenimis bei informacija apie geriausias praktikas ir užtikrinti, kad kai bus paruošti skiepai, jie bus veiksmingai padalinti visiems). Kitas geras pavyzdys – klimato kaita. Pasaulinio valdymo vis labiau reikia įvairiausiose srityse, nuo kibernetinės erdvės iki kosmoso. Tačiau nors raginama atgaivinti daugiašalį bendradarbiavimą, daugelyje pasaulio šalių vis labiau atgyja nacionalizmas. Didžiųjų valstybių varžybos ardo Saugumo Tarybą.
75‑erių sulaukusios JT struktūra – kurioje penkioms nuolatinėms Saugumo Tarybos narėms suteikiama veto teisė – vis dar atspindi tokį pasaulį, koks jis buvo 1945 m., o ne tokį, koks jis dabar, kai vis aiškėja, kad balsą gauti nusipelno ir auganti Indija, Afrikos valstybės ir kitos šalys.
Kad reikalingos reformos, pripažįsta daugelis. A. Guterres norėtų biurokratiją paversti lankstesne ir atviresne bei rasti būdų į JT debatus įtraukti regionines organizacijas, verslus, nevyriausybines organizacijas ir jaunus žmones. Deklaracijoje taip pat įsipareigojama „suteikti naujos gyvybės diskusijoms apie Saugumo Tarybos reformas“. Deja, dėl įsišaknijusios suinteresuotų grupių įtakos pakeisti pagrindines organizacijos galios struktūras beveik neįmanoma. Šiuo atžvilgiu JTGA formatas gali tapti puikia metafora – reformos bus labiau virtualios negu tikros.