Pasak legendos, Krokuvą įkūrė didvyris vardu Krakas, kuris užmušė drakoną, gyvenusį dabartinės Vavelio pilies vietoje, jam sušerdamas avį, pilną deguto. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad Krokuva buvo įkurta VII a., o miesto teises gavo 1257 metais. Pirmą kartą Krokuvą 965 m. paminėjo ispanų pirkliai, aprašę klestintį miestą svarbiuose prekybos keliuose. Iki 1000 metų Krokuva turėjo vyskupą. 1038 m. Kazimieras I Lenkijos sostinę perkėlė į Krokuvą. Tada nuo 1028 m. iki 1596 m. Krokuva buvo Lenkijos karalystės sostinė. Vis dėlto, oficialiai Krokuva išlaikė sostinės statusą iki 1791 m.
1241 m. Krokuva buvo smarkiai apgriauta mongolų puolimo, tačiau ji greitai atsigavo. Nuo 1320 metų Krokuvoje buvo karūnuojami Lenkijos karaliai, miestas plėtėsi ir augo. Dabar Krokuva išlieka kaip Lenkijos kultūros sostinė bei vienas gražiausių vidurio Europos miestų. Toliau paminėsime pačius svarbiausius dalykus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas lietuvis apie Krokuvą. Krokuvoje studijavo ypač daug lietuvių Kadangi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nebuvo jokios aukštosios mokslo institucijos iki pat XVI a. antros pusės, didžioji dalis bajorų jaunuolių ar pasiturinčių asmenų vyko studijuoti į kitus Europos universitetus. Krokuvos Jogailaičių universitetas buvo pati populiariausia lietuvių studijų vieta ypač ilgą laiką – tai buvo pats artimiausias universitetas už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribų. Vis dėlto, prasidėjus reformacijai ir augant universitetų skaičiui, lietuviai pamažu pradėjo studijuoti kituose universitetuose. Pavyzdžiui, Karaliaučiaus universitetas tapo populiaria lietuvių studentų traukos vieta, nes jis buvo ypač arti etninių lietuvių žemių ir buvo patrauklus protestantizmą išpažįstantiems studentams. Vis dėlto, lietuviai ir toliau aktyviai vyko į Jogailaičių universitetą studijuoti iki pat XX a.
Jogailaičių universitetas yra vienas seniausių vidurio Europoje, įkurtas 1364 metais Kazimiero Didžiojo pageidavimu, vėliau buvo atnaujintas Jogailos ir Jogailaičių dinastijos, tad ilgainiui įgijo „Jogailaičių universiteto“ pavadinimą.
Beje, pasauliniuose universitetų reitinguose Jogailaičių universitetas užima žymiai aukštesnes pozicijas nei kad Lietuvoje geriausiu tituluojamas Vilniaus universitetas.
1491–1495 metais Krokuvoje studijavo didysis lenkų astronomas Nikolajus Kopernikas
Nikolajus Kopernikas buvo žymus Renesanso laikotarpio matematikas ir astronomas, kuris pirmasis įrodė, jog Žemė sukasi aplink saulė, o ne atvirkščiai. Tai buvo fundamentalus pokytis, pakeitęs pasaulio suvokimą ir prieštaravęs iki tol vyravusiai krikščioniškajai pasaulio suvokimo teorijai.
Savo, kaip mokslininko, karjerą Nikolajus Kopernikas pradėjo Jogailaičių universitete. 1491 metais jis įstojo į Jogailaičių universiteto menų fakultetą, mokėsi Krokuvos astronomijos-matematikos mokykloje. Vienas iš reikšmingiausių Nikalojaus Koperniko mokytojų – Albert Brudzewski – jam dėstė Aristotelio filosofiją ir mokė astronomijos.
Vavelio drakono legenda
Egzistuoja įvairios šios legendos versijos. Viena geriausiai žinomų yra ši – po Vaveliu gyveno drakonas, kuris neleido Krokuvos valdovams ir miestiečiams ramiai gyventi – jam teko nuolat nešti duokles. Krokuvos valdovas žadėjo savo dukters ranką ir turtus tam žmogui, kuris sugebės nugalėti drakoną. Galiausiai vienas jaunas piemuo sugalvojo, kaip būtų galima pergudrauti drakoną. Jis iš vilnos padarė netikrą avį, o į jos vidų įdėjo sieros. Drakonas neatskyrė tikros avies nuo netikros, todėl ją prarijo ir mirė. Tuomet piemuo buvo šlovinamas ir gavo karaliaus dukters ranką. Ši istorija labai primena miesto sukūrimo istoriją ir apskritai Europoje drakonas, kaip miesto sukūrimo simbolis, yra labai dažnas motyvas. Panašų motyvą, pavyzdžiui, galime atrasti Brno mieste, Čekijoje.
Dabar drakonas yra Krokuvos talismanas, simbolis, kurį galima nusipirkti bet kurioje suvenyrų krautuvėlėje.
Vavelio pilies papėdėje yra drakono skulptūra, iš kurios kas kelias valandas prasiveržia ugnis. Tai yra populiarius turistų traukos objektas.
Leonardo da Vinčio paveikslas – Vavelyje
Vavelio pilyje yra vieno paveikslo paroda. Tai originalus Leonardo da Vinci paveikslas „Ponia su erminu“. Tik penki kiti pasaulio miestai gali pasigirti da Vinčio paveikslu, o Krokuva yra vienas iš jų.
Šimtmečiais šis visame pasaulyje Leonardo da Vinčio žinomas paveikslas dingo iš žemėlapio. Tada 1800 m. Lenkijos kunigaikštis Adomas Czartoryskio nusipirko portretą atostogų Italijoje metu.
Lenkijoje paveikslas buvo Pulawy šeimos meno kolekcijos dalis iki 1830 m. Varšuvos sukilimo, kai buvo perkeltas į Paryžių. Vėliau paveikslas grįžo į Lenkiją 1876 m. ir buvo įkurdintas Czartoryskių muziejuje.
1939 m. vokiečiams užėmus Krokuvą, paveikslas laikinai atiteko Hitlerio Berlyno meno kolekcijai, o vėliau pateko į Vavelį kaip Hanso Franko – Krokuvos nacių komendanto nuosavybė.
Sovietų kariuomenei uždarius paveikslą, jis buvo sugrąžintas atgal į Vokietiją, kur amerikiečių kariai jį galiausiai konfiskavo ir 1946 m. grąžino į Krokuvą. Nuo to laiko paveikslas tapo vienu mylimiausių miesto lobių.
Šindlerio sąrašas buvo filmuotas Krokuvoje
Garsusis S. Spielbergo filmas „Šindlerio sąrašas“ buvo nufilmuotas viename iš Krokuvos žydų rajonų – Kazimierze. Daugelį namų šioje vietovėje vis dar puošia Dovydo žvaigždės, to meto atmosfera dvelkia senovinėmis sinagogomis, parduotuvėmis ir kavinėmis, siūlančiomis žydiškus patiekalus.
Filmas buvo sukurtas Krokuvoje, nes tai yra vienas iš nedaugelio Lenkijos miestų, per Antrąjį pasaulinį karą išvengęs niokojimų, o UNESCO jį įtraukė į vieną iš didžiausių istorinių pasaulio miestų.
Netoli Kazimierzo, kiek toliau nuo miesto centro, egzistuoja XIX–XX a. veikęs kalkakmenio karjeras, antrojo pasaulinio karo metais veikęs kaip kalinių darbo stovykla. Dabar ši vieta yra apleista, bet joje galima rasti suguldytus antkapius su hebrajiškais rašmenimis. Atrodytų, jog šis kelias yra grįstas iš žydų paminklų, tačiau ant kiekvieno paminklo kartojasi tas pats užrašas. Sklinda gandai, jog šie paminklai buvo sukurti ir ten palikti, kai buvo kuriamas filmas.
Krokuvos pagrindinė aikštė – didžiausia prekybos vieta viduramžių Europoje
Centrinė Krokuvos „Rynek Główny“ scena yra Audinių salė („Sukiennice“). XIV amžiuje pastatyta didžiulė salė iš tikrųjų buvo pirmasis prekybos centras pasaulyje. Iki šiol jis vis dar prikimštas prekystalių, kuriuose parduodamas gintaras, nėriniai, medžio dirbiniai ir kiti suvenyrai.
Krokuva per metus aplanko virš dešimt milijonų turistų
Krokuva yra viena iš patraukliausių turistinių vietų Lenkijoje. Krokuva traukia ne tik savo architektūra, bet ir kitais netoli esančiais objektais, kaip, pavyzdžiui, Vieličkos druskos kasyklos ar Aušvico koncentracijos stovykla.
Vis dėlto, turizmas turi ir neigiamą pusę – senamiestis visada yra pilnas turistų, tad vietiniai gyventojai negali „pasidžiaugti“ Krokuva be nuolatinio turistų šurmulio. Daug paslaugų yra pritaikytos turistams, tad jos atitinkamai yra kiek brangesnės. Be to, šiuo metu Krokuva ir Małopolska regionas turi bene didžiausią koronaviruso atvejų skaičių visoje Lenkijoje, tad greičiausiai atvejų augimui didelę įtaką turi gausūs turizmas.
Krokuvos senamiestis – pirmoji UNESCO sąraše atsidūrusi paveldo vieta, tačiau Krokuva yra vienas iš labiausiai užterštų miestų pasaulyje
Senamiesčio pagrindinė aikštė buvo pirmoji UNESCO pasaulio paveldo vieta Lenkijoje. Jis įgijo statusą 1978 m. ir šiandien yra tik viena iš 14 vietų Lenkijoje, turinčių šį statusą.
Vis dėlto, po antrojo pasaulinio karo komunistinė Lenkijos valstybė stengėsi Krokuvą paversti darbininkų miestu. Todėl aplinkui esančiuose kaimuose ir Krokuvos mieste buvo pristatyta daugybė įvairių gamyklų. Pavyzdžiui, po antrojo pasaulinio karo buvo sukurtas atskiras darbininkų miestas – Nowa Huta – kuriame buvo ypač didelė gamyklų koncentracija, o dabar šis rajonas yra Krokuvos miesto dalis. Be to, Krokuva yra slėnyje, o aplinkiniai kaimai ir miesteliai, kur vis dar veikia įvairios pramonės įmonės, o žmonės naudoja pasenusius, aplinkai kenksmingus šildytuvus žiemos metu, yra išsidėstę aukščiau kalnuose nei Krokuvos miestas. Dėl šios priežasties daug taršos tiesiog nusileidžia „žemyn“ ir patenka į Krokuvą.
Krokuvos miestas kenčia nuo nuolatinio smogo rudens ir žiemos sezonais, dėl to kai kurie žmonės dėvi respiratorius, o smogo dienomis viešasis transportas būna nemokamas visiems gyventojams, taip siekiant sumažinti taršos kiekį ir skatinti žmones važinėti ne automobiliais, bet tramvajais.
Tačiau ši tarša ypač kenkia Krokuvos senamiesčiui. Ypač didelį susirūpinimą kėlė rūgštūs lietūs, kurie pradėjo naikinti Krokuvos senamiestį bei kelti pavojų žmonėms ir aplinkai. Krokuva yra vienas iš labiausiai užterštų miestų pasaulyje, kuris lygiuojasi šalia industrinių Kinijos miestų. Tačiau pats miestas ypač rūpinasi aplinka ir švara, ko, pavyzdžiui, negalima būtų pasakyti apie Varšuvą, kurioje užterštumo lygis prilygsta Krokuvos ir netgi jį pralenkia.
Himnas Švč. Marijos katedroje
Nuo Švč. Marijos katedros vidurdienį visada galima išgirsti „Hejnal“ himną, kuris visada yra nutraukiamas toje pačioje vietoje. Egzistuoja legenda, kad kai mongolai pradėjo pulti Krokuvą, vienas iš bokšto trimitininkų pradėjo giedoti himną taip norėdamas įspėti miesto gyventojus, tačiau mongolų strėlė jį pašovė jam nebaigus himno. Todėl himnas visada yra nutraukiamas tuo momentu, kai trimitininkas buvo pašautas.
Lajkonik
Lajkonik (arba Zwierzyniec) yra vienas iš Krokuvos miesto simbolių. Tai yra totorių karys ant žirgo. Pagal XIII a., totorių armija priartėjo prie Krokuvos miesto sienų ir ruošėsi pulti miestą, tačiau pirmiau nusprendė pernakvoti Zwierzyniec kaime ir anksti ryte pulti miestą. Tačiau juos bemiegančius aptiko plaustininkai ir juos lengvai įveikė, kadangi armija vis dar miegojo. Tada plaustininkai apsirengė totorių drabužiais ir paėmė jų arklius kaip trofėjų – įjoję į miestą su tokia apranga jie labai išgąsdino Krokuvos gyventojus – jie pamanė, jog miestą puola totoriai. Tačiau supratę, kad pavojaus nėra, gyventojai labai apsidžiaugė, o Krokuvos miesto meras paskelbė, kad norint atminti šią dieną, kiekvienais metais vienas plaustininkas įjos į miestą pasirengęs kaip totorių karys. Šį tradicija išliko iki šių dienų – lajkonik žygiuoja nuo Zwierzyniec rajono (dab. Krokuvos miesto dalis) iki Rynek Głowny per devintines.
Lajkonik, kaip miesto simbolį, galima atrasti daugelyje Krokuvos vietų.
