Po rugpjūčio 9 d. vykusių rinkimų valstybės pareigūnai pareiškė, kad A. Lukašenka surinko 80 proc. balsų. Tačiau visas rinkimų procesas nuo pradžios iki galo buvo suklastotas. Opozicijos kandidatai buvo įkalinti arba priversti bėgti; dauguma nepriklausomų stebėtojų išvaryti; o „išankstinis“ balsavimas pratęstas, kad būtų laiko pridėti suklastotų biuletenių. A. Lukašenka visa tai yra daręs ir anksčiau, ir iki šiol jam pavykdavo išsisukti – labiausiai dėl to, jog turėjo pakankamai šalininkų, kad pavyktų apsimesti, jog viskas vykdoma teisėtai.

Tačiau panašu, kad šįkart nuo jo nusigręžė didžioji dalis gyventojų, labiausiai dėl to kad jis neįtikėtinai nekompetentingai kovojo su covid 19 pandemija. Žmonės laukė eilėse, kad galėtų balsuoti už Svetlaną Tichanovskają – 37 erių buvusią mokytoją, netikėtai tapusią kandidate, kai populiarius vaizdo įrašus internete kūręs jos vyras buvo įkalintas, kad nepabėgtų. Ji pažadėjo atlikti du didžiulius darbus – paleisti visus politinius kalinius ir per šešis mėnesius surengti tikrus rinkimus. Valstybės pareigūnai tikina, kad ji tegavo 9,9 proc. balsų – tačiau pažvelgus, kokias minias ji pritraukdavo per rinkiminę kampaniją tarsi roko žvaigždė keliaudama po šalį, tuo patikėti sunku. Tikrasis rezultatas nežinomas, tačiau keliose rinkiminėse apylinkėse, kuriose stebėtojai užtikrino, kad balsai nebūtų klastojami, ji laimėjo apie 70 proc. persvara. Kai nugalėtoju paskelbtas A. Lukašenka, išreikšti savo įniršio ir nepasitikėjimo į gatves susirinko didžiausios minios per visą nepriklausomos Baltarusijos istoriją.

Protestuotojai pasitikti guminėmis kulkomis ir apsvaiginančiomis granatomis. Tūkstančiai žmonių suimti. Žurnalistai persekioti. Pati S. Tichanovskaja sulaikyta centrinės rinkimų komisijos patalpose, kur norėjo pateikti skundą, ir greičiausiai prievarta priversta perskaityti pareiškimą, kuriuo atsisako teisių į valdžią. Jos vyras įkalintas, o vaikai slapstosi. Kandidatės šalininkai mano, jog jiems buvo grasinama. Pati S. Tichanovskaja buvo priversta bėgti į Lietuvą. „Vaikai – pats svarbiausias dalykas gyvenime“, – paaiškino ji.

O Vakarų atsakas buvo vangus. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino A. Lukašenką balsus skaičiuoti „tiksliai“. Angelos Merkel atstovas spaudai išreiškė „dideles abejones“ dėl rinkimų proceso. O Donaldas Trumpas išvis nieko nesakė. Įvažiuoti į šalį uždrausta, tad vaizdų per televiziją beveik nepamatysime. Tačiau Vakarai pro pirštus į neramumus greičiausiai žiūri todėl, kad A. Lukašenka gudriai sugebėjo sudaryti įspūdį, jog jo valdžia užtikrina valstybės suverenitetą. Yra bijančių, kad be diktatoriaus Baltarusiją užims Rusija.

Tačiau šis argumentas klaidingas. Jei A. Lukašenka naudos smurtą prieš savo šalies gyventojus, V. Putinas tik džiaugsis. Taip A. Lukašenka ne tik taps labiau priklausomas nuo Kremliaus, bet ir įbaugins norinčiuosius protestuoti Rusijoje. O toks rezultatas bus dar labiau tikėtinas, jei Vakarai leis A. Lukašenkai išsisukti. Vakarų šalims reikėtų pasakyti tiesiai šviesiai – rinkimai Baltarusijoje buvo apgaulė.

Vakarai privalo reikalauti, kad būtų paleisti visi politiniai kaliniai ir sukurta laikinoji vyriausybė. Jei A. Lukašenka atsisakys, Vakarai privalo įvesti sankcijas ne tik jam ir jo šeimos nariams, bet ir visiems, kas dalyvavo klastojant rinkimus ir puolat protestuotojus. Vakarai privalo įspėti Baltarusijos teisėsaugos tarnybų ir ginkluotųjų pajėgų vadovus, kad jei vykdys neteisėto prezidento nurodymus, turės prisiimti asmeninę atsakomybę. Štai kaip reikia padėti Baltarusijos žmonėms, kurie protestuoja ir streikuoja prieš represijas, kad tokie apgaulingi rinkimai nebūtų priimti.