Dauguma šią statistiką iliustruojančių konkrečių atvejų paprastai nepapuldavo į nacionalinės žiniasklaidos antraštes kaip buitiniai atvejai su nedideliu aukų skaičiumi. Pavyzdžiui, apie Kolorado valstijos teismo 38 metus kalėti nuteistą 17-metį Alecą Mckinney – šis su draugu Devonu Ericksonu 2019-ųjų gegužės 7 dieną, apsvaigę nuo kokaino, iš pastarojo tėvo šautuvo atidengė ugnį į Highlands Rancho mokyklos mokinius, vieną užmušė ir aštuonis sužeidė. Moterimi gimęs ir lytį pakeitęs A. Mckinney teisme pareiškė taip keršijęs bendraklasiams už patyčias bei žeminimus. Prie pagiežos, įniršio motyvo dar būtinai grįšime.
Pernai JAV įvykdytas 41 masinis nužudymas – kai krinta mažiausia keturi asmenys, neskaitant nusikaltėlio. Ryškiausi atvejai – masinės šaudynės Teksaso valstijos El Pase (2019-ieji, 23 aukos), Teksaso Odesoje (2019-ieji, penkios aukos, 21 sužeistasis), Ohajo valstijos Deitone (2019-ieji, 10 žuvusiųjų, 27 sužeisti), Virdžinijos valstijos Virdžinija Byče (2019-ieji, 12 aukų), Naujojo Džersio valstijos Džersi Sityje (2019-ieji, 6 užmušti).
2019-ųjų pabaigoje naujienų agentūra „Associated Press“ remdamasi leidinio „USA Today“ ir Šiaurės Rytų universiteto duomenimis (statistika renkama nuo 2006-ųjų, tada užfiksuotos 38 masinės žudynės) apibendrino, jog tais metais Amerikoje užregistruotos 41 masinės žudynės, gyvybės neteko 211 žmonių. Pagal aukų skaičių „rekordiniai“ yra 2017 metai, kai nusikaltimų aukomis tapo 224 žmonės. Prie „rekordo“ ypač reikšmingai prisidėjo šaudymas Las Vegase spalio 1 dieną, kai 64-erių milijonierius Stephenas Paddockas iš viešbučių komplekso „Mandalay Bay“ 32 aukšte esančio numerio atakavo kantri muzikos festivalio „Route 91“ 22 tūkstančių klausytojų minią, užmušė 58 ir daugiau kaip 500 žmonių sužeidė. Tai – didžiausios žudynės JAV po 2001-ųjų Rugsėjo 11-osios teroro aktų ir daugiausia aukų nusinešęs šaudymas per Amerikos istoriją.
Iš kur toks išskirtinis šaudymo įkarštis? Galbūt tinkama pradėti aiškintis kiek iš toliau. Gyvenantis furgone vienišas italės ir filipiniečio 56-erių sūnus Cezaris Sayokas iš Floridos 2018 spalį paštu išsiuntė 14 bombų po to, kai prezidentas D.Trumpas rėmėjų mitinguose Džordžijos bei Tennesio valstijose išvadino demokratus JAV ekonomiką sugriauti siekiančia banditų gauja, trukdančia jam vėl padaryti Ameriką didžia (Make America Great Again).
Sprogstamųjų užtaisų adresatai – buvęs Centrinės žvalgybos valdybos šefas Johnas O. Brennanas, Kongreso narė nuo Kalifornijos Maxine Waters, Kongreso narė nuo Floridos Debbie Wasserman Schultz, buvęs teisingumo ministras Ericas Holderis, buvęs viceprezidentas Joe Bidenas, senatorius iš Naujojo Džersio Cory Bookeris, Kongreso narė Kamala Harris, aktoriaus Roberto De Niro prodiuserinė kompanija Niujorke, buvęs Nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Robertas Clapperis, milijardierius Tomas Steyeris. Šiuos žmones sieja tai, jog visi yra griežti prezidento D. Trumpo kritikai ir sulaukia jo išpuolių.
Dokumentininkas Michaelis Mooreas jau po „sprogstamojo“ epistoliarinio žanro pasireiškimo parodė kadrus, kuriuose C. Sayokas užfiksuotas D. Trumpo šalininkų mitinge su kepuraite „Make America Great Again“, yra nuotrauka, kaip jis agituoja už CNN boikotą, sienos jo furgone buvo išklijuotos politikų portretais prezidento priešininkų optiniame taikiklyje.
Sąmokslo teorijų šalininkai bematant sugalvojo „suklastotos vėliavos“ teoriją, pagal kurią demokratai sau siuntinėjo „suklastotas“ bombas (policija patvirtino – tikros) prieš tarpinius rinkimus į Kongresą. Ypač aktyviai reiškėsi jaunas, bet išgarsėjęs interneto dienoraštininkas Jacobas Wohlas – papasakojo istoriją, kaip kavinėje, Los Andželo centre, nuklausė pokalbį hipsterių demokratų, kurie pašnibždomis esą tarėsi išsiųsti bombas ir taip kompromituoti respublikonus. Televizijos „Fox News“ verslo apžvalgininkas ir konspirologijos šalininkas Lou Dobbsas „Twitteryje“ parašė: „Suklastotos naujienos (Fake News) – suklastotos bombos. Kam gali būti naudingas toks sukčiavimas?“ Vėliau įrašą pašalino, bet vis tiek nenurimo: „Laidoje „Vakaras su Dobbsu“ būtinai iškelsiu klausimą, kodėl Federalinis tyrimų biuras (FTB) bei Alkoholio, tabako, ginklų ir sprogmenų kontrolės agentūra (ATF) nepraneša apie „įtartinų siuntinių“ turinį“: jie tikri ar suklastoti.“ Pora iš daugybės „demaskavimų“ pavyzdžių rodo, jog konspirologai nusileisti nesirengė.
Primintina, jog dabar ypač gyvai aptariamas „paminklų karas“ Amerikoje vyksta jau kurį laiką. Vien 2017-aisiais daugiausia pietinėse valstijose nugriauta daugiau kaip 60 paminklų, žinios tada irgi priminė naujienas iš pafrontės. Virdžinijos valstijos universitetinis miestas Šarlotsvilis rugpjūtį išgarsėjo ne vien dėl to, jog dešinieji nacionalistai jame surengė keletą akcijų, tarp kurių buvo eisena su fakelais, skanduojant „Baltųjų gyvenimas turi prasmę“. Jauna moteris žuvo ir 19 žmonių sužeista, kai į nacionalistų oponentų, kairiųjų aktyvistų iš judėjimo „Black Lives Matter“ minią įsirėžė dvidešimtmečio anksčiau neteisto Jameso Fieldso vairuojamas automobilis. Riaušės po to kilo ne viename JAV mieste. Tarp juodųjų atletų amerikietiško futbolo bei krepšinio komandose kilo sąjūdis „Juodųjų gyvenimas turi prasmę“ (Colinas Kaepernickas iš San Francisko „49ers“ pradėjo akciją prieš rungtynes klausyti Amerikos himno ne stovint, bet priklaupus), prezidentas D. Trumpas įniršį dėl to, kaip įprasta, išliejo „Twitteryje“ – pareiškė, jog už tokius išsišokimus dera atimti milijoninius honorarus.
Po moters žūties prezidentas tylėjo porą dienų ir tik tada, veikiausiai priremtas racionaliai mąstančių patarėjų, klusniai perskaitė užuojautos tekstą. Bet jau kitą dieną Niujorko „Trump Tower“ savo žodžius atsiėmė, pareiškęs, esą prievartą bei smurtą naudojusios abi pusės. Ir kad jis esąs vienintelis politikas, garsiai apie tai pasakęs. Žodžiai nuošė per visą pasaulį. Dienraštis „Süddeutsche Zeitung“ apibendrino, kad JAV Konstitucijos 1791-ųjų pirmoji pataisa, be abejo, garantuoja žodžio bei susirinkimų laisvę, panorėjus be teisinių pasekmių galima net neigti Holokaustą, vis dėlto ir priminė, kad amerikiečiai ypač jautrūs moralinei atsakomybei už žodžius. Žygiavusieji Šarlotsvilyje nacionalistai nešė prieš imigrantus nukreiptus ksenofobinius šūkius. Prezidentas jų nepasmerkė, lyg ir duodamas suprasti, jog ksenofobija – nieko smerktino. Vokiečių dienraštis siūlė JAV prezidentui tiesmukai nesikliauti mažuma bei apsilankyti imigracijos muziejuje Eliso saloje, jo gimtajame Niujorke, priminęs, kad D.Trumpo protėviai juk irgi buvo imigrantai.
Amerikos viešojoje erdvėje svarstyta, į kokį rinkėjų segmentą orientuojasi prezidentas D. Trumpas. „The New York Tmes“ publikacijoje „Neapykantos balsas Amerikos provincijoje“ pamėgino pateikti baltojo nacionalisto paveikslą per pasakojimą apie 29-erių suvirintoją Tonį Hovaterį iš Ohajo. Pasirodo, šis demokratiją niekinantis, periodiškai interneto puslapį „Arijų radijas“ lankantis ir manantis, jog skirtingoms rasėms dera gyventi atskirai, radikalios Tradicionalistinės darbo partijos narys yra ramus, mandagus žmogus, gyvena darnioje santuokoje ir laiko keturias namines kates. Taip, žygiavo Šarlotsvilyje, vėliau su šūkiu „Baltųjų gyvenimas turi prasmę“ dalyvavo mitinge Tenesio valstijoje. Tonis sako, jog tai, kad D. Trumpas buvo išrinktas prezidentu, suteikė tokiems kaip jis naujų galimybių, ir teigia, jog daugumą žmonių lengva nuraminti, tereikia leisti uždirbti.
Apie „leisti uždirbti“. 2016 metų gegužės 21-ąją surengtoje konferencijoje D. Trumpas pažadėjo atšaukti prezidento B. Obamos įsakus, stiprinusius ginklų prekybos kontrolę. Po tragedijos Las Vegase vėl įsiplieskė ginčų dėl būtinumo griežtinti ginklų prekybą, juos dar pakurstė aplinkybė, kad policija atrado St. Paddocko trijose vietose laikytus 47 šaunamuosius ginklus, vien „Mandalay Bay“ numeryje rasti 23 jų vienetai. Šaulys arsenalą kaupė 20 metų, visi ginklai įsigyti legaliai. Baltųjų rūmų nuomonė ginklų kontrolės griežtinimo klausimu buvo vienareikšmiška – šį klausimą kelti per anksti. Ginklų prekybos ribojimai po tragedijos Las Vegase gal būtų kilstelėję prezidento reitingą, bet to nenutiko.
JAV beveik 2 proc. BVP sudaro pajamos iš ginklų pardavimo piliečiams, ginklų pramonė labai įtakinga, joks politikas to neignoruos. 2018 metų vasario 22-ąją prezidentas savo „Twitteryje“ išreiškė paramą JAV nacionalinei šaunamųjų ginklų asociacijai (NRA) po audringos jos kritikos nutikus tragedijai Marjory Stoneman Douglas mokykloje Floridoje, kai buvo nušauti 17 žmonių. Tada prezidentas viešai pasvarstė, kad gal panašių atvejų nutiktų mažiau, savo ruožtu apginklavus dalį specialiai parengtų mokytojų.
Gal atkaklų palankumą, kad ginklai būtų parduodami laisvai, kažkiek paaiškina faktas, jog didžiausia Amerikos lobistinė struktūra NRA paskutiniuose prezidento rinkimuose išleido rekordinę 55 milijonų dolerių sumą, iš kurių 30 milijonų atiteko D. Trumpui. Palyginkime: 2012-aisiais pralaimėjęs respublikonų kandidatas Mittas Romnis iš tos organizcijos gavo 3 kartus mažiau.
Konservatyvių, „nepažangių“ vyrų ir moterų daug, į juos D. Trumpas ir orientuojasi. Tiesa, apeliuojant į „normalų vidurkį“, perlenkimų išvengti vis tiek nepavyksta. Pagrindiniu 2018 metų pradžios politiniu įvykiu Vašingtone tapo peripetijos dėl žurnalisto Michaelio Wolffo knygos „Ugnis ir įniršis: D. Trumpo Baltieji rūmai iš vidaus“, kurioje piešiamas portretas prezidento, iš tiesų nepasirengusio prezidentauti. Istoriją apie knygą „Ugnis ir įniršis: D.Trumpo Baltieji rūmai iš vidaus“ vainikavo kaip visada žodingas prezidento D. Trumpo pareiškimas apie nutraukiamus santykius su buvusiu patarėju Stephenu K. Bannonu (D.Trumpas jį faktiškai išvadino bepročiu), kurio protežė yra M. Wolffas.
Buvęs patarėjas nesusilaikė ir pačiame knygos reklamavimo įkarštyje kritiškai atsiliepė apie kai kuriuos prezidento šeimos narius. St. K. Bannonas vadovaujasi šūkiu „visada pulk“, yra kraštutinio dešiniojo interneto puslapio „Breitbart“ steigėjas, ekonominio nacionalizmo programos autorius. Na, ir save mylintis žmogus, kaip pareiškė respublikonų fundatorius Dougas Dizonas, turėjo patrauklių idėjų, tačiau jo ego buvo dar didesnis negu prezidento.
Kai „viršūs“ taip, niekas netrukdo ir „apačioms“. 2018 metų spalį nusikaltėlis sušaudė 11 žmonių per religines apeigas Pitsbergo sinagogoje „Gyvenimo medis“. Šautuvu „AR-15“ bei trim pistoletais ginkluotas užpuolikas policininkų sužeistas pasidavė, išsiaiškinta, kad 46-erių Robertas Bowersas prieš pat šaudymą interneto socialiniame tinkle „Gab“ paskelbė prieš labdaros organizaciją „Pagalbos imigrantams žydų bendruomenė“ (HIAS) nukreiptą įrašą, esą ši veža į Ameriką grobikus, kurie dar ir kėsinasi žudyti vietinius.
Praėjusio amžiaus pradžioje įsteigta HIAS iš pradžių padėjo tautiečiams iš Rusijos imperijos keltis į Ameriką, paskui – bėgantiems nuo Vokietijos nacių, šiuo metu padeda imigrantams iš visų visuomenės sluoksnių. Su antisemitizmu Amerikoje kovojančios „Antidefamacijos lygos“ vadovas Jonathanas Greenblattas šaudymą Pitsberge pavadino turbūt daugiausia mirčių nusinešusia ataka prieš žydų bendruomenę JAV istorijoje. Prieš tai kruviniausios šaudynės Kanzaso valstijos Overlando parko žydų bendruomenės centre ir senelių namuose 2014 metais nusinešė tris gyvybes. Kalbėdamas su žurnalistais neigiamo požiūrio į imigrantus neslepiantis prezidentas D. Trumpas ne pirmą kartą pareiškė, jog ataka Pitsberge nesietina su reikalu griežtinti šaunamųjų ginklų laikymą, užtat pasiūlė sugriežtinti mirties bausmę reglamentuojančius įstatymus.
Liepos 27-ąją protestų Oregono valstijos sostinėje Portlande aktyvistai pateikė ieškinį Kolumbijos apygardos teismui prieš prezidento administraciją dėl į šį miestą liepos pradžioje pasiųstų federalinių agentų įgaliojimų viršijimo. Prezidentas skelbia siuntęs agentus į neramumų apniktą miestą saugoti federalinės nuosavybės (federalinio teismo pastato, kur agentai ir įsitvirtino ir kuris po to tapo dar aršesnių atakų objektu). Pasak ieškovų advokatės Dianos El-Mallavani, agentai faktiškai užsiėmė protestų dalyvių bauginimu, esą jų veikla buvo slopinti poziciją, kuri nepatinka prezidentui. Liepos 23 dieną vaikant demonstraciją nuo ašarinių dujų nukentėjo Portlando meras Tedas Wheeleris, jis buvo prieš federalinių pajėgų pasirodymą mieste, interviu televizijai NBC pareiškė, kad protestai mieste kaip ir rimo, bet agentų pasirodymas situaciją vėl įkaitino. Į organizaciją „Wall of Moms“ susibūrusios mamos ir ne mamos, kurios mėgino stoti tarp demonstrantų ir federalų, nutarė jungtis prie ieškovų. Teisminis ginčas tebevyksta ir neabejotinai tęsis nežinia kiek, bet agentus iš Oregono sostinės D. Trumpas vis dėlto atšaukė.
Amerikoje gyvenanti žurnalistė Ksenija Kirilova sako galinti konstatuoti sunaikintą mažiausiai vieną nerašytą esminę demokratijos taisyklę. Šalyje, kur laimės siekis yra neginčijamas imperatyvas ir įtvirtintas Nepriklausomybės deklaracijoje, piliečių ramybė dar neseniai atrodė vertybė be jokių klausimų. Be abejo, demokratija remiasi aktyvia piliečių politine pozicija, vis dėlto valdžia Amerikoje visada stengėsi nevelti visuomenės į politinę kovą iki lygio, kuris kėsintųsi į normalų gyvenimą.
Dabar elitas, panašu, pasirengęs primesti žmonėms išbandymus dėl momentinės politinės naudos. Keletą metų auganti nuomonių poliarizacija jau pasiekė lygį, kai demokratų bei respublikonų šalininkai regi priešininkų stovykloje ne šiaip oponentus, o egzistencinę grėsmę sau ir valstybei. Vieni ir kiti šneka apie priešus, kurių tikslas – Amerikos sunaikinimas. Liepos pradžioje prezidentas D. Trumpas šaliai pranašavo „neregėtus siaubus“ išrinkus prezidentu demokratą Joe Bideną, mat už jo stovinti esą ypač sukairėjusi demokratų partija sunaikins šalį. Savo ruožtu demokratų liberalūs ir kairuoliški agitatoriai skelbia tekstus, kuriuose „Trumpo kariauną“ lygina su gestapu, bet ignoruoja kai kurių demonstrantų smurtą vykstant pastarųjų mėnesių neramumams.
Bet ir vienų, ir kitų prezidentas dabar – juk būtent D. Trumpas.
Į Ameriką 1831-aisiais demokratijos suprasti atvykęs prancūzų mąstytojas ir politikas Alexis de Tocquevillis nustebęs ir susižavėjęs skelbė, jog vos žengęs ant jos žemės iškart atsidūrė savotiškoje maišatyje: iš visur sklido gausybė balsų, šūkčiojimų, jų savininkai veržėsi pranešti apie kokią nors visuomeninę problemą. Tą amerikietišką daugiabalsiškumą, interesų įvairovę kaip amerikietiško gyvybingumo prielaidą gerai apibūdina žodis „Уtumult“, kurį galima versti ir „sumaištis“, „jausmų maišalynė“. Panašu, prie D. Trumpo to „Уtumult“ tiesiog per akis.
