Po Vokietijos ir Austrijos anšliuso 1938-aisiais, naciai senovinę pilį, esančią netoli Itter miestelio oficialiai išsinuomojo iš jos savininko, tačiau jau 1943-aisiais be didelių skrupulų pilis buvo paimta SS reikmėms. Heinricho Himmlerio įsakymu pilyje buvo įkurtas kalėjimas, kuriame daugiausiai buvo laikomi svarbūs kaliniai.
1945-ųjų gegužę čia dienas leido marga kompanija: Prancūzijos teniso čempionas Jean Borotra, du buvę oponuojantys Prancūzijos Premjerai (Polis Reino ir Eduardas Daladje), du buvę Prancūzijos kariuomenės Vadai, Šarlio de Golio sesuo Mari-Agnes, Prancūzijos nacionalistų partijos vadas, Profesinių sąjungų lyderis ir kiti.
Gegužės 4-osios rytą kaliniai pastebi, kad juos saugojusių SS-ninkų neliko, visas garnizonas, žinodami apie artėjančią 7-ją JAV armiją tiesiog išsilakstė. Margas kalinių būrys, kurių anksčiau niekaip neįsivaizduotume prie vieno stalo susirenka ir sprendžia klausimą – kaip elgtis? Apylinkės dar knibžda pavienių esesininkų ir jų smulkių dalinių, kuriems duotas įsakymas – žudyti visus, kurie nepalaiko subyrėjusios nacių Vokietijos idėjos. Savanoriu vykti į gretimą miestelį ieškoti pagalbos pasisiūlo pilies virėjas. Kompanija greitai surašo anglišką kreipimąsi ir tikisi, kad virėjas ras kažką kas jiems pagelbės.
Sėkmingai pasiekęs miestelį virėjas sutinka vietinį Austrijos pasipriešinimo narį, kuriam išdėsto situaciją. Austras nuveda virėją pas... Vermachto majorą Josef Ganglą, pažeidusį vadovybės įsakymą ir pasilikusį miestelyje su 10-čia ištikimų karių, apginti jo gyventojus nuo aplinkui siautėjančių SS dalinių ir vietinių nacių pakalikų, šaudančių į visus keliančius baltas vėliavas, ruošiantis amerikiečių armijos pasirodymui.
Virėjas, Austrijos partizanas ir J. Ganglas, šarvuotu transporteriu išsuka į vieną centrinių miestelio gatvių, kur netikėtai patiems sau pamato JAV 12-osios šarvuotos divizijos, 23-ojo bataliono žvalgų būrį su keliais „Sherman“ tankais.
Draugiškos ugnies pavyksta išvengti ir gavęs vadovybės leidimą vieno iš tankų vadas kapitonas Džekas Lee nusprendžia saugoti už 8 kilometrų esančią pilį bei jos vertingus belaisvius. Ir visai ne veltui: 17-osios šarvuotosios SS divizijos „Götz von Berlichingen“ likučiams liepta išvalyti pilį nuo „priešiškų elementų“.
Kai visa, labai jau keista kolona susidedanti iš čekų virėjo, Austrijos partizano, nacių majoro su jo kariais bei JAV tanko ir 4-rių pėstininkų atvyksta prie pilies, juos pasitinka... SS kapitonas Kurt-Siegfried Schrader.
Leningrado ir Normandijos kovų didvyris atsiųstas gydytis žaizdų į Itter pilį ir užimti kalėjimo vado pavaduotojo pareigas ilgainiui susidraugavo su belaisviais ir lemtingą dieną pasirinko likti bei ginti juos nuo savo kolegų.
Pilis gynybai ruošiama paskubomis. Vienintelis „Shermanas“ pavadintas „Pasiutusi Dženi“ dėl patogaus šaudymo sektoriaus pastatomas tiesiai prieš vartus, visi įvairių šalių ir pajėgų kariai pasirenka pozicijas prie langų ir pilies ambrazūrų. Eduardas Daladje įsigudrina išgerti degtinės su Vermachto kariu ir visi pradeda laukti atakos.
Gegužės 5-osios rytą, maždaug 150 SS karių, remiami dviejų 88 mm „Flak“ greitašaudžių pabūklų, ginkluoti faustpatronais pradeda puolimą. Pavyksta pamušti prie vartų stovintį „Shermaną“, kuris vis dar atsišaudo tanko kulkosvaidžiu ir priartėti prie perimetro. Padėtis darosi kritiška.
Neklausydami JAV karininko nurodymų civiliams nesikišti abu buvę Prancūzijos Ministrai Pirmininkai, kariuomenės vadai ir tenisininkas griebia kulkosvaidžius ir pradeda pliekti į artėjančius priešus. Majoras Josefas Ganglas su nuostaba žiūri į kariaujančius senukus ir kai pamato, kad Polis Reino netyčia išeina į atvirą apšaudymui vietą, puola šiam į pagalbą. Čia jį pakerta snaiperio kulka. Jis tampa vienintele auka pilies gynėjų tarpe.
Apie 16 valandą, kai pilies gynėjams ima trūkti amunicijos, tolumoje pasirodo amerikiečių tankai.
Po karo, Prancūzijos politikai tęsia savo karjerą ir aršiai ginčijasi dėl politinių tikslų ir priemonių arba rašo memuarus. Teniso čempionas užsiima verslu, o kapitonas Džekas Lee JAV dirba barmenu, tačiau kai kapitonas Kurt-Siegfried Schrader‘is teisiamas dėl priklausymo SS organizacijai, visi aktyviai stoja jo ginti ir galiausiai jis paleidžiamas į laisvę pas savo šeimą.
Majoras Josefas Ganglas laikomas Austrijos nacionaliniu didvyriu, o jo vardu pavadinta miestelio, kurį jis gynė nuo saviškių, gatvė.
