Prieš 75‑erius metus 50 valstybių San Fransiske pasirašė Chartiją, kuria sukurta Jungtinių Tautų Organizacija – dokumente palikta tuščia vieta Lenkijai, kuri 51‑ąja Chartiją pasirašiusia valstybe tapo po kelių mėnesių. Tam tikru atžvilgiu JT viršijo lūkesčius. Ji išsilaikė, o ne pranyko kaip po Pirmojo pasaulinio karo sukurta Tautų Sąjunga. Pasibaigus kolonizacijai jos narių skaičius išaugo iki 193. Be to, neįvyko Trečiasis pasaulinis karas.
Ir vis dėlto JT, kaip ir daugelis kitų pasaulį nuo chaoso išgelbėti turinčių sistemų, pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ir Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis (NPT), šiuo metu patiria sunkumų. Šią pasaulio tvarką ir jos veikimą užtikrinančią JT kamuoja vidinės problemos, nesugebėjimas atsilaikyti prieš stiprėjančią Kiniją, o labiausiai – abejingumas ir net priešiškumas iš svarbiausios jų kūrėjos ir finansuotojos JAV.
Grėsmė pasaulio tvarkai neigiamai atsiliepia visiems, netgi JAV. Tačiau jei ji pasitrauks, jos vietą turės užimti kitos šalys, ypač vidutinės galios valstybės, pavyzdžiui, Japonija ir Vokietija, bei augančios valstybės, pavyzdžiui, Indija ir Indonezija, kurios iki šiol buvo pripratusios, kad sunkiausius darbus nudirbs JAV. Jei jos nesiryš imtis veiksmų, kyla grėsmė, kad tarptautinė tvarka iširs ir sukels tokių pat siaubingų pasekmių kaip ir trečiajame bei ketvirtajame dešimtmetyje, dėl kurių ir buvo nuspręsta sukurti JT ir kitas tarptautines institucijas.
JT pilna biurokratijos ir erzinanti. Jos agentūros linkusios puikuotis ir elgtis veidmainiškai – pavyzdžiui, kai Žmogaus teisių taryboje Izraeliu vėl piktinasi kitų šalių despotai. Saugumo Taryba suteikia veto teisę Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai, kurių galia nuo 1945 m. labai sumažėjo, tačiau nesuteikia nuolatinės narystės Japonijai, Indijai, Brazilijai, Vokietijai ir nė vienai Afrikos šaliai. Nors ir gaila, panašu, kad jos reformuoti neįmanoma.
Ir vis dėlto pasaulio tvarką saugoti verta. Kaip kartą pasakė garsusis generalinis sekretorius Dagas Hammarskjoldas, JT „nebuvo sukurta tam, kad suteiktų žmonijai rojų, o tam, kad išgelbėtų ją nuo pragaro“. Šią savaitę specialusis „The Economist“ reportažas skirtas paaiškinti, kaip JT bei daugelis kitų daugiašalių institucijų atlieka šią nepaprastai svarbią užduotį. JT taikos palaikymo pajėgos saugo 125 mln. žmonių, nors jų biudžetas vos viršija Niujorko policijos departamento biudžetą. Pačios pajėgos teigia, kad teikia gyvybiškai svarbią pagalbą 103 mln. žmonių. Nors Saugumo Taryba ir turi trūkumų, be jos būtų sunku.
Taip yra todėl, kad paliktos elgtis kaip išmano, šalys dažnai ima konfliktuoti. Tereikia pažvelgti į šią savaitę įvykusį mirtiną Kinijos ir Indijos susirėmimą dėl nesutarimų prie sienos, nes abi šalys pernelyg išdidžios, kad nusileistų. Tokios kaip JT daugiašalės institucijos negali užtikrinti taikos, tačiau dėl jų tikimybė, kad kils karas, sumažėja, o kilę karai nebūna tokie dideli. Prancūzija ir jos sąjungininkės tramdo Sahelio regione plintančius konfliktus.
Be daugiašalių institucijų pastangų senos problemos gali dar paaštrėti – net po devynerių kruvinų metų nuniokota Sirija vieną dieną bus pasiruošusi priimti JT pasiuntinio taikos planą. O naujos problemos gali būti išvis nesprendžiamos. Vienas to pavyzdys – tai pandemija. Norint sustabdyti virusą reikia pasaulinių sprendimų, pavyzdžiui, gydymo ir skiepų, be to, pandemija paaštrina jau egzistuojančias vietos problemas. Taip pat nutinka ir su klimato kaita bei organizuotu nusikalstamumu.
Apginti sistemą nuo pasaulio tvarką griaunančių jėgų ne taip paprasta, kaip atrodo. Kyla pavojus, kad JAV ir Kinijos priešiškumas gali nustumti pasaulines institucijas į aklavietę ir paaštrinti jų problemas dėl to, kad kuriami su jomis besivaržantys paraleliniai finansiniai ir saugumo susitarimai. Taip pat kyla pavojus, kad JAV ir toliau nesirūpins daugiašalėmis institucijomis – ypač jei prezidentas Donaldas Trumpas per antrąją kadenciją elgsis taip pat siaubingai, kaip, pasak naujos ir itin kritiškos buvusio patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono knygos, elgėsi ir per pirmąją. D. Trumpas pakenkė Pasaulio sveikatos organizacijai ir PPO, o šią savaitę pareiškė, kad atšauks trečdalį Vokietijoje tarnaujančių JAV karių, taip susilpnindamas NATO ir sumažindamas JAV gebėjimą per Europą plėsti įtaką Afrikoje.
Laimei, nepataisomos žalos pasaulyje dar nepadaryta. Daugelį dešimtmečių vidutinio dydžio valstybės pasikliovė JAV, kad ši prižiūrėtų esamą tvarką. Tačiau dabar joms daugiau pastangų reikia įdėti pačioms. Prancūzija su Vokietija sukūrė „Daugiašalio bendradarbiavimo aljansą“ (Alliance for multilateralism), kuris atviras ir kitoms šalims. Taip pat iškeltas pasiūlymas, kad devynios demokratijos, tarp jų ir Japonija, Vokietija, Australija ir Kanada, kurios kartu sudaro trečdalį pasaulio BVP, sukurtų „komitetą pasaulio tvarkai išgelbėti“.
Nors JAV dominuoja, kitos šalys taip pat gali daug ko pasiekti – tiek su Baltųjų rūmų pagalba, tiek be jos. Kartais siekiama JAV įtraukti jėga. Kai Jungtinėje Karalystėje užpultas buvęs Rusijos šnipas Sergejus Skripalis, Vakarų šalių įvestos sankcijos Kremliui paskatino taip pasielgti ir JAV. Taip pat sudaryta QUAD – vis stiprėjanti Indijos, Australijos, Japonijos ir JAV koalicija, siejama nerimo dėl besiplečiančios Kinijos, ypač Pietų Kinijos jūroje.
O kartais pasauliui reikia veikti be JAV, nors toks variantas ir nėra idealus. Kai D. Trumpas pasitraukė iš Ramiojo vandenyno partnerystės (didžiulio prekybos susitarimo), kitos narės tęsė veiklą vienos. Susidūrusios su sunkumais PPO, šalys ėmė kurti regionines ir dvišales prekybos sutartis, pavyzdžiui, Japonija sudarė susitarimą su Europos Sąjunga, o 28 Afrikos šalys sudarė susitarimą tarpusavyje.
Svarbu ginti ir tarptautinę tvarką. Kinija didina ne tik savo įtaką, bet ir finansinę paramą – dabar ji moka 12 proc. JT biudžeto, nors 2000 m. mokėjo tik 1 proc. Jos diplomatai vadovauja keturioms iš 15 specializuotų JT agentūrų, o JAV – tik vienai. Jei kitos šalys nesiims veiksmų, sistema ims atspindėti Kinijos požiūrį į nacionalinį suverenitetą bei netoleranciją kitų šalių kišimuisi, net tada, kai akivaizdžiai pažeidžiamos žmogaus teisės.
Kai kas mano, kad vidutinio dydžio valstybėms tereikia palaikyti sistemos veikimą tol, kol JAV grįš, vadovaujama naujo prezidento. Tačiau to neužteks. Nors visuomenės apklausos atskleidžia, kad dauguma amerikiečių norėtų, jog jų šalis atliktų didesnį vaidmenį, į laikus po Sovietų Sąjungos žlugimo, kai pasaulyje tebuvo vienas galios polis ir JAV viskam vadovavo pati, grįžti nepavyks. Tas laikotarpis ne tik paskatino pasipriešinimą užsienyje, kuriuo pasinaudojo Rusija ir Kinija, bet ir sukėlė nepasitenkinimą namuose.
Tada prezidentas Barackas Obama paprašė, kad panašiai mąstančios šalys susivienytų ir padėtų JAV užtikrinti, kad pasaulis išliks saugus. Tačiau jos tik truktelėjo pečiais. Daugiau tokios klaidos kartoti negalima.