Užnugaryje abi kariuomenės buvo ginkluotos kulkosvaidžiais, artilerija bei tankais. Tačiau birželio 15 d. pradėjus temti kariuomenės priešakyje buvę kareiviai teturėjo tik pagalių ir akmenų. Bet to užteko. Kai susirėmimas baigėsi, o paskutiniai sviesti akmenys pasiekė žemę, aukštai Ladako kalnuose plytinčiame vaizdingame Galvano slėnyje liko 20 negyvų arba mirštančių Indijos kareivių. Kiek kareivių žuvo Kinijos pusėje, nežinoma. Jie – pirmieji per 45 metus kovoje prie sienos tarp Indijos ir Kinijos nukauti kariai, o jų mirtis nutraukė laikotarpį, kuriuo dvi galingiausios Azijos valstybės sugebėjo pakęsti viena kitos skirtumus nepraliedamos kraujo.

Trijose vietose netoli „Faktine kontrolės linija“ (LAC) vadinamos ginčytinos sienos Indijos ir Kinijos kariuomenės patruliuoja jau nuo gegužės. Buvusio Indijos kariuomenės Šiaurinės apygardos vadovo generolo leitenanto H.S. Panago skaičiavimais, Kinijos Liaudies išlaisvinimo armija (PLA) užėmė nuo 40 iki 60 kvadratinių kilometrų teritorijos, kurią Indija laiko sava, taip pat ir zonas, dėl kurių anksčiau nesiginčyta. Abi šalys prie sienos nusiuntė tūkstančius kareivių ir sunkiosios ginkluotės, o gegužės mėnesį susirėmimai kilo net dukart.

Indijos vyriausybė stengėsi įtikinti, kad krizė nerimta, nes nenorėjo sudaryti įspūdžio, kad ją pričiupo nepasiruošusią – ir dėl to, kad žinojo, jog kilus šalies pasipiktinimui sušvelninti situaciją būtų daug sunkiau. Birželio 6 d. abi pusės susitarė atsitraukti nuo dviejų iš trijų ginčytinų sienos vietų, taip pat ir Galvano slėnio. Birželio 13 d. Indijos kariuomenės vadovas generolas M. M. Naravane pareiškė, kad derybos buvo „labai vaisingos“.

Indijos-Kinijos konfliktas pasienyje

Tačiau panašu, kad galėjo būti ir vaisingesnės. Pasak Indijos spaudos, konfliktas kilo Indijos sargybai pabandžius išstumti kinus iš teritorijos pietuose nuo Galvano upės, kuri turėjo būti palikta buferinei zonai. Kinija teigia, kad Indijos kariai „du kartus kirto sieną ir užsiėmė neteisėta veikla bei provokavo ir puolė Kinijos pareigūnus“. Pasak indų, birželio 15 d. PLA pradėjo „apgalvotą ir suplanuotą“ ataką akmenimis ir lazdomis su įkaltomis vinimis, o keletas Indijos karių nukrito arba buvo nustumti nuo stataus skardžio į apačioje tekančią upę. Vieni iš jų mirė nuo sumušimų, o kiti – nuo hipotermijos.

Kinijos valstybinė spauda susirėmimus ignoravo, o PLA neatskleidė smulkmenų apie žuvusiuosius, tačiau Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi birželio 17 d. teigė, kad Indijos kariai „mirė kovodami ir žudydami priešus“. Indija teigia, kad 20 jos kareivių žuvo, o kiti laikomi dingusiais. Tačiau nepaisant N. Modi grasinimo, kad „užpuolus bus reaguojama atitinkamai“, atrodo, kad nė viena pusė bloginti padėties nenori. Tą pačią dieną abi šalys sutiko laikytis anksčiau sudaryto susitarimo atsitraukti.

Gali būti, kad ši krizė kilo dėl rytų Ladako kalnuose Indijos plečiamos infrastruktūros, pavyzdžiui, svarbaus iš šiaurės į pietus nutiesto kelio, kuris padėtų perkelti karius ir sumažintų Kinijos logistinį pranašumą. „Šiuo metu matome, kad Indija į LAC ėmė žvelgti ryžtingiau ir tapo pajėgesnė, todėl abiejose pusėse atsirado trintis“, – teigė Yale‑NUS koledžo akademikas Rohanas Mukherjee. Tačiau abi šalis taip elgtis paskatino ir platesni geopolitiniai pokyčiai.

Indijos-Kinijos konfliktas pasienyje

Nors Indija ir Kinija varžosi jau pusę amžiaus (PLA sudavė stiprų smūgį Indijos kariuomenei trumpame pasienio kare 1962 m.), per pastarąjį dešimtmetį jų priešiškumas sustiprėjo. Pasienis tapo pavojingesnis – 2017 m. prie Butano kilo 73 dienas trukęs susirėmimas. Indija nerimauja dėl augančios ekonominės ir politinės Kinijos įtakos ją supančiose šalyse (Pakistane, Nepale, Butane, Bangladeše ir Šri Lankoje) bei padidėjusio Kinijos karo laivų kiekio Indijos vandenyne.

Dėl to jau keletas Indijos vyriausybių stengiasi suartėti su JAV (vasarį Indija su JAV pasirašė 3,5 mlrd. dolerių vertės prekybos ginklais sutartį) bei Kinijos priešininkėmis Azijoje, pavyzdžiui, Vietnamu. Keturios Kinija nepasitikinčios šalys (JAV, Australija, Indija ir Japonija) susibūrė į QUAD vadinamą grupę ir dabar susitinka reguliariai. Nors Indija stengiasi pabrėžti, kad QUAD nėra sąjunga, gali būti, kad Australija netrukus prisijungs prie kitų trijų šalių karinių pratybų jūroje.

Smurto protrūkis prie sienos šias tendencijas greičiausiai tik sustiprins. „Pasiekėme nerimą keliantį ir labai rimtą posūkį santykiuose su Kinija“, – teigė buvusi Indijos diplomatinės tarnybos vadovė ir ambasadorė Kinijoje Nirupama Rao. Ji pabrėžia, kad abiejų šalių galia „aiškiai asimetriška“. R. Mukherjee nuomone, tikėtina, kad Indija gilins santykius su JAV ir didins gynybos biudžetą. Pasak jo, abiem šalims siunčiant daugiau pajėgų prie sienos „galima laukti prisitaikymo laikotarpio, kuriuo santykiai bus labai įtempti“.

Birželio 17 d. Indija išrinkta dviejų metų trukmės nenuolatinės JT Saugumo Tarybos narės kadencijai. Tačiau šiuo metu ji turi užtektinai savų problemų. Birželio 12 d. dėl su Kinija nesusijusių neramumų Nepalo pasienio apsaugos pareigūnai nužudė Indijos pilietį. Santykiai su Pakistanu taip pat įtempti. Birželio 14 d. Kašmyre pakistaniečių artilerija užmuštas Indijos kareivis, o kitą dieną (kaip tikinama) du Indijos pareigūnai Pakistane buvo pagrobti ir kankinami „Pakistano agentūrų“. O neilgai trukus Kinijos karių nustumti nuo skardžio žuvo dar daugiau Indijos kareivių.