Na, pridėkime ranką prie širdies, ar visuomet apie artimą savo galvojame kaip apie mąstančią būtybę? Posakis, kad Lietuvoje yra „3 milijonai krepšinio trenerių“ yra gana taiklus. Skaitant socialinius tinklus ar komentarus tinklapiuose, susidaro vaizdas, kad Lietuva „karo ir gynybos ekspertų“ turi dar daugiau. Dėdei Vaclovui neišdildomą įspūdį paliko tarnyba Sovietų kariuomenėje, teta Angelė pamena „Tiesos“ antraštes apie nenugalimą „darbo žmonių šalies armiją“, o sūnus ar anūkas Lukas pažiūrėjęs visai nesenai vykusį karinės technikos paradą Maskvos Raudonojoje aikštėje gali pritariamai linguoti galvą „nu kur mes ten prieš juos, nušluos kaip šapelius“. Kaip yra iš tiesų?
Jeigu Lietuvos Kariuomenės Sausumos Pajėgose tik aklas gali nematyti didžiulių ir kardinalių pokyčių, tai naratyvas „Na, tai užmėtys raketomis, atskris lėktuvai ir.... viskas“ – pakankamai gajus. Apie raketas jau esu rašęs, o kaip reikalai su Oro gynyba?
Sutariame, kalbėkime taip, tarsi Lietuva nebūtų NATO nare ir už jos nugaros nestovėtų visa Aljanso galia, Baltijos padangės nepatruliuotų keliolika naikintuvų ir Oro erdvės stebėjimas nebūtų įjungtas į bendrą NATO stebėjimo sistemą. Kodėl taip? Na, tegu bus nedidelis reveransas tiems NNN piliečiams („negins, nespės, nesąmonė“).
Ne veltui paminėjau – Oro erdvės gynyba prasideda nuo stebėjimo. Pastaraisiais metais Lietuva pirko įvairaus nuotolio Oro erdvės stebėjimo priemonių bei vystė jų infrastruktūrą. Paprastai tariant, dėdei Vaclovui galite pranešti, kad Lietuva mato realiajame režime labai toli už savo sienų į visas puses. Tetai Angelei dar pridėkite, kad ir visuose aukščiuose. Na, o anūkams paskaitykite paskaitą:
„Oro gynybos batalionas – Karinių oro pajėgų dalinys, įkurtas 2000 m. rugsėjo 1 d. ir dislokuotas Radviliškio mieste, ginkluotas moderniomis raketinėmis oro gynybos sistemomis RBS70, STINGER, GROM bei apžvalgos radarais SENTINEL ir GIRAFE MK IV. Oro gynybos batalioną sudaro viena apžvalgos radarų, viena štabo aprūpinimo ir penkios oro gynybos baterijos. Pagrindinis bataliono uždavinys – sausumos pajėgų vienetų apsauga nuo antpuolių iš oro ir strateginių objektų oro gynyba“.
Taip skamba oficialiai skelbiamas mūsų Oro Gynybos (toliau – OG) stuburo – Oro gynybos bataliono aprašymas. Kalbant paprastai – visas oro gynybininkų ruošimas – ten. Visos turimos oro gynybos priemonės ten... ir kitur. Trumpai paaiškinsiu.
2002 metais Lietuva perka Stinger trumpojo nuotolio sistemas. Vaizduotė piešia barzdotus modžahedus Afganistane sėkmingai numušinėjusius Stingeriais sovietinius Mi sraigtasparnius ir Su atakos lėktuvus. Mes sugebėsime taip pat? Ne visai – nupirkti Stinger ne paleidžiami nuo peties, kaip Afganistano atveju, o suporinti paleidėjai ant specialaus trikojo. Trūkumas–stacionarumas, t. y. jų nepasitampysi ant peties. Privalumai – integruoti Sentinel radarai, kurie leidžia matyti taikinius gerokai toliau negu bet kokiam modžahedui nuo aukščiausio kalno. Sudvejintas paleidimo įtaisas leidžia vienam operatoriui, esant poreikiui, šauti „dupletu“ – dvi raketas su kelių sekundžių intervalu į vieną ir tą patį taikinį. Taikinio pažeidimo tikimybė išauga beveik iki absoliučios.
Po kelių metų Lietuva perka RBS-70 sistemas. Ne naujas, tačiau kovose taip pat išbandytas (Irako-Irano karo metu jomis numušta keliasdešimt Irako orlaivių).
Jeigu Stinger reaguoja į šiluminį taikinio pėdsaką, tai RBS-70 į tai „nekreipia dėmesio“. Kitaip tariant, priešo orlaivis gali leisti kiek nori šiluminių gaudyklių ir naudoti radioelektroninių trukdžių raketos protui sujaukti – nieko nebus, lazeriu vedama raketa turi daug šansų pasiekti taikinį ir sprogdama šalia suvarpyti jį volframo šratais. Requiem lėktuvui ir jo pilotui – net dėdė Vaclovas tai supras.
Lietuvos kariuomenė, beje, sistemas modernizavo pritaikydama šaudyti naktį ir nusipirkdama modernesnes MkII versijos raketas.
Ukrainos įvykiai pažadino iš miego Lietuvos politikus atsakingus už gynybos finansavimą–daugelį metų tiesiog skandinę kariuomenę ubagiško finansavimo liūne, jie atsitokėjo ir dar 2014 metais skyrė papildomų lėšų. Už šias lėšas nupirktos lenkiškos trumpojo nuotolio sistemos „Grom“. Savotiški lenkiški „Stingeriai“. Tai pirmosios Lietuvos kariuomenėje priešlėktuvinės raketos, kurias galima, kaip rodo filmuose, dėtis ant peties ir šauti priešo orlaivio link. Taigi, būtent šios raketos yra Sausumos pajėgų ir Specialiųjų Operacijų Pajėgų „manevriniuose vienetuose“, kurie gali elgtis pagal savo operacinius planus, taktiką ir mažame aukštyje jiems yra nebūtinas Oro gynybos bataliono asistavimas – jie gali apsiginti patys.
Išmanusis anūkas Lukas gali paklausti nuo savo sėdmaišio – koks gi šių ginklų pasiekiamumo aukštis ir gavęs atsakymą: 3–4 kilometrai – pergalingai nusišypsoti. Suprask – per mažai.
Ir jis bus teisus, todėl birželio mėnesio viduryje į Lietuvą atvyko NASAMS 3-pirmosios vidutinio nuotolio Oro gynybos sistemos, kurių aukščio lubos – jau keliolika kilometrų. Kartu su anksčiau minėtais stingeriais ir RBS-70 sistemomis jos formuoja savotiškus „laiptus“, ešelonuotą gynybą arba santalkas, kurių sudaromi kupolai pakankamai patikimai dengs tiek išskleistas Lietuvos kariuomenės formuotes, tiek svarbiausius strateginius šalies objektus.
Žinoma, dar reikia atlikti daug darbų tiek mokymo, tiek integravimo, tiek praktinių pratybų prasme, pagaliau – didinti turimus sistemų kiekius, tačiau sąvokas „užims greitai“ bei „užmėtys kepurėmis“ palikime 20-jam amžiui ir tetos Angelės bei dėdės Vaclovo sapnams.
