Birželio 28 d. lenkai patrauks į rinkimų apylinkes rinkti naujojo prezidento – nors šis postas labiau simbolinis, prezidentui suteikiama labai svarbi veto teisė priimant įstatymus. Rinkimai taps dar vienu populiarumo konkursu tarp valdančiosios populistinės „Teisės ir teisingumo“ partijos (PiS) bei centristinės „Piliečių platformos“ partijos, valdžiusios nuo 2007 m. iki 2015 m. Praeitais metais vykusiuose parlamento rinkimuose PiS patyrė nemažai nuostolių, o dabar panašu, kad neišvengiamai vyks ir antrasis prezidento rinkimų turas, numatytas liepos 12 d.
Labiausiai tikėtina, kad du antrajame ture dalyvausiantys kandidatai bus PiS palaikomas dabartinis prezidentas Andrejus Duda ir paskutinę minutę rinkimuose dalyvauti nusprendęs Varšuvos meras Rafalas Trzaskovskis. Jei liberalus ir ES palankus R. Trzaskovskis nugalės A. Dudą, jo rėmėjai tai neabejotinai palaikys ženklu, kad artėja PiS valdymo pabaiga.
Lenkijoje rinkimus surengti bus bandoma jau antrą kartą, nes gegužę turėję vykti rinkimai atšaukti dėl covid‑19 krizės. A. Dudai reikės varžytis su penkiais kandidatais – visi jie vyrai, o jų pažiūros svyruoja nuo centro‑kairiųjų iki nacionalistinių kraštutinių dešiniųjų. Kaip ir A. Duda, visi kandidatai aštuoniolikos sulaukė jau po 1989 m. – taigi galima sakyti, kad į vyriausybę, kurioje ilgai dominavo kovos su komunizmu subrandinti politikai, ėmė veržtis naujoji karta.
R. Trzaskovskis dalyvauti rinkimuose nusprendė tada, kai gegužės viduryje po rinkėjų neįkvėpusios kampanijos reitingams nukritus iki vienaženklių skaičių pasitraukė buvusi „Piliečių platformos“ kandidatė Malgorzata Kidawa-Blonska. Iš pažiūros R. Trzaskovskis ir A. Duda nepaprastai panašūs. Abu gimė 1972 m., A. Duda – Krokuvos akademikų šeimoje, o R. Trzaskovskis – džiazo muzikanto šeimoje Varšuvoje. Abu vyrai turi doktoranto laipsnį ir yra dirbę Europos parlamente (R. Trzaskovskis 2014–2015 m. taip pat buvo Lenkijos Europos reikalų ministru).
Tačiau dėl politinių pažiūrų jie atsidūrė priešingose pusėse bjaurios šalį nuo 2000 m. pirmojo dešimtmečio vidurio užvaldžiusios kovos tarp PiS ir „Piliečių platformos“. 2015 m. netikėtai prezidentu išrinktas A. Duda tais pačiais metais padėjo PiS po aštuonerių metų opozicijoje vėl grįžti į valdžią (laimėjęs rinkimus A. Duda iš partijos pasitraukė). Tačiau po trejų metų PiS kandidatą Varšuvos mero rinkimuose sutriuškinęs R. Trzaskovskis įrodė, kad valdančiosios partijos populizmas pasiekė savo ribas.
Varšuvoje R. Trzaskovskis laimėjo siekdamas liberalų palaikymo. Vos pradėjęs eiti pareigas jis pasirašė lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų bendruomenei palankią deklaraciją, kurioje pateikiama pasiūlymų Varšuvoje įkurti prieglaudą ir įvesti diskriminaciją draudžiančias priemones bei teikti daugiau lytinio švietimo mokyklose. Dėl to pasipiktino katalikų bažnyčios palaikoma PiS. Partijos vadovas Jaroslavas Kačinskis pareiškė, kad „puolama Lenkijos šeimos institucija“.
Nugalėti savo pačių žaidime
Šį kartą R. Trzaskovskis savo tinklą užmetė plačiau. Jis stengiasi pritraukti nuosaikius konservatorius, pavargusius nuo radikalios PiS politikos ir nepagarbos demokratiškai kontrolės sistemai (ypač teismuose), dėl kurios Europos Komisija įspėjo, kad šalyje nesilaikoma teisinės valstybės principų. „Konservatyvumas nepripažįsta radikalumo, konservatyvumas nepripažįsta nacionalizmo“, – kalbėjo R. Trzaskovskis birželio 6 d. A. Dudos gimtojoje Krokuvoje susirinkusiai miniai. Jis taip pat pasižadėjo palaikyti PiS vyriausybę, jei bus siekiama valstybės interesų. Prezidentas negali „visiškai priešintis“ vyriausybei, teigė jis. Tačiau PiS neturi užtektinai vietų parlamente, kad galėtų nusverti prezidento veto teisę, kuria jis gali pasinaudoti sprendžiant daugelį svarbių klausimų.
Staiga gintis turintis A. Duda bando pritraukti socialiai konservatyvių rinkėjų susidarydamas tradicinės šeimos gynėjo įvaizdį (praeitais metais atliktos apklausos duomenimis, 56 proc. lenkų prieštarauja homoseksualų santuokoms, o 76 proc. mano, kad homoseksualioms poroms neturėtų būti suteikiama teisė įsivaikinti). Birželio 13 d. Lenkijos pietvakariuose įsikūrusiame Bžego miestelyje A. Duda savo rėmėjams teigė, kad LGBT – tai už komunizmą pavojingesnė „ideologija“. Praėjusią savaitę jis pristatė „šeimos vertybių“ politiką palaikančių pasiūlymų, pavyzdžiui, ir toliau teikti PiS įvestas didžiules išmokas už vaikus ir neleisti homoseksualų poroms tuoktis ar įsivaikinti. Jį palaikė valstybinė televizija, kurios valdymą netrukus po to, kai 2015 m. atėjo į valdžią, perėmė PiS. „LGBT ideologija griauna šeimą“, – skelbė birželio 13 d. vakaro žinių antraštė.
Kovo viduryje Lenkijoje skubiai įvestos griežtos karantino priemonės dabar jau sušvelnintos. Nepaisant neseniai kilusių ligos protrūkių tarp kalnakasių, užsikrėtusiųjų šalyje gerokai mažiau negu kitose Europos valstybėse (birželio 17 d. duomenimis – 30 701 ligos atvejis ir 1 286 mirtys). Vyriausybė ėmėsi priemonių nuo ekonominių pandemijos pasekmių apsaugoti įmones ir darbuotojus, taip pat ir suteikė 100 mlrd. zlotų (apie 22,2 mlrd. eurų, arba maždaug 4,5 proc. BVP) paramos paketą vietos įmonėms.
A. Duda vis dar pirmauja, tačiau jo ir R. Trzaskovskio reitingų skirtumas mažėja. Remiantis vienos birželio 12–13 d. atliktos apklausos duomenimis, jis pirmauja su 40,7 proc. balsų, R. Trzaskovskis lieka antras su 28 proc. balsų, o kiti kandidatai nesiekia 10 proc. balsų. Kadangi nė vienas kandidatas neviršija 50 proc. balsų, antrasis turas atrodo neišvengiamas. Iš apklausų duomenų galima spėti, kad rinkimai bus įtempti. Nugalėtojas ne tik užims prezidentūrą, bet ir nulems, ar Lenkija taps atviresnė, ar uždaresnė.