Ką Kinija norėtų matyti JAV prezidento poste? Šis klausimas sudėtingas, o džiuginančio atsakymo nėra. Pekino elito tarpe tiek apie prezidentą Donaldą Trumpą, tiek apie jo varžovą buvusį viceprezidentą Joe Bideną kalbama su nepasitikėjimu ir panieka. Gana neįprasta, kad abu kandidatai Kinijai jau gerai pažįstami. Abu vyrai yra praleidę nemažai laiko su prezidentu Xi Jinpingu. Pirmąją B. Obamos kadenciją, kai viceprezidentas Xi Jinpingas buvo akivaizdus kandidatas į Kinijos lyderio postą, JAV viceprezidento pareigas ėjusiam J. Bidenui buvo paskirta užduotis jį perprasti. 2011 m. lankydamasis Kinijoje J. Bidenas gyrėsi jų susitikimais įvairiose šalyse ir tikino, jog juos sieja „abipusė pagarba“. D. Trumpas pasistengė dar labiau ir pavadino Xi Jinpingą „labai, labai geru draugu“. Tačiau retas Kinijos valstybės pareigūnas tiki jų žodžiais. Tiek D. Trumpas, tiek J. Bidenas geba siekdami susitarimo be perstojo kalbėti. Tačiau Xi Jinpingas į pasaulį žvelgia niūriai, pirmiausia galvodamas apie saugumą, tad draugystė su užsieniečiais jam nereikalinga – ypač su plepiais amerikiečiais.
Kinija jaučia tiek politinę, tiek asmeninę panieką. Slaptose vilose, privačiose svetainėse ir akademikų poilsiavietėse, kur daug ryšių turintys kinai (jei jiems tai naudinga) kartais pasidalina asmenine nuomone su užsieniečiais, D. Trumpas vadinamas kvailu, nenuspėjamu ir erzinančiu, tačiau pripažįstama, kad kartais jis taip pat gali būti naudingas. Jis giriamas už tai, kad nekreipia dėmesio į ideologiją. Jam teikiami komplimentai, kad nepuola smerkti Kinijos represijų tokiose vietose kaip Sindziangas. Kinijos generolų mąstymą gerai suprantantys asmenys su pritarimu pabrėžia, kad D. Trumpas nemėgsta veltis į karinius konfliktus užsienyje.
Iš pradžių Kinijos lyderiai palaikė D. Trumpą pragmatišku verslo magnatu – tokie veikėjai jiems jau pažįstami. Bet dabar jis vadinamas narcizu, galvojančiu tik apie savo interesus, ypač artėjančius rinkimus. Tokiu cinizmu paremtas ir Kinijos atsakas į D. Trumpo pradėtą prekybos karą, kurį nenoriai palaikė abiejų partijų Kongreso nariai ir kai kurios JAV verslo lobistinės organizacijos. Daugelis JAV verslininkų užgniaužė abejones D. Trumpo taktika. Jie džiaugėsi, kad jis nenusileido Kinijai dėl nesąžiningų rinkos taisyklių ir vietos įmones palaikančios, užsienio įmones į šalį nustumiančios pramonės politikos. Pastebėję, kad D. Trumpui labiau rūpi ne pakeisti Kiniją, o gauti iš jos pinigų, Pekino atstovai susiderėjo dėl „pirmojo etapo“ prekybos sutartyje, kuriame daugiausiai dėmesio skirta JAV prekių pirkimui. Kinija to susitarimo nepažeidė – nors vyriausybės svaidosi piktais kaltinimais dėl daugybės problemų, tarp jų ir atsako į covid‑19 pandemiją, valstybinės įmonės tuo metu iš JAV perka ištisus laivus sojų pupelių ir kitų prekių. Kinija dar neištesėjo savo grasinimo įtraukti JAV įmones į „nepatikimų juridinių asmenų“ sąrašą ir pradėti taikyti baudžiamąsias priemones – net ir tada, kai D. Trumpo administracija pareiškė, kad įves Kinijai sankcijas už tai, kad ši ėmė taikyti nacionalinio saugumo įstatymą Honkonge. Žinoma, D. Trumpo rėmėjai pasakytų, kad Kinija atsargiai elgiasi dėl to, jog D. Trumpas įrodė savo tvirtybę nebijodamas įvesti tarifų. Gal ir taip. Tačiau Kinija taip pat nori išlošti laiko. Bandant patenkinti D. Trumpą abiejų JAV partijų reikalavimas įvesti struktūrines reformas pamirštas, bet Kinijos elitas neatsipalaidavo. Jie nerimauja, kad D. Trumpą „pagrobė“ jį supantys į ideologiją rimtai žvelgiantys patarėjai.
Tuo tarpu J. Bidenas Pekine laikomas priklausančiu buvusiajam valdančiųjų elitui, kuris abipusę ekonominę priklausomybę laikė ne pavojaus, o stabilumo išraiška. J. Bidenas dalyvavo B. Obamos laikų kampanijose, kuriomis siekta Kinijos pagalbos kovojant su klimato kaita ir kitomis pasaulinėmis problemomis. Tačiau Kinijoje tiems laikams nostalgijos beveik nejaučiama. Kai kas murma, kad toks bendradarbiavimas buvo paremtas klaidinga JAV prielaida, kad tapusi turtingesnė Kinija politiškai priartės prie Vakarų. Kiti prisimena, kaip JAV politikai gyrėsi, jog demokratijos kūrybingesnės, o autokratinė Kinija šioje srityje joms niekada neprilygs. J. Bidenas taip pritaria šiai minčiai – 2013 m. Pekino ambasadoje JAV vizų prašantiems studentams jis pareiškė, kad „inovacijas kurti galima tik tada, kai gali laisvai kvėpuoti.“ Dabar Kinijoje manoma, kad jos technologijų įmonės ir mokslininkai tokias pagyras daug kartų paneigė, todėl JAV ėmė nebepasitikėti savimi ir pasidavė isteriškam troškimui priešintis Kinijai.
Vašingtone abi partijos sutaria, kad dėl Kinijos galios augimo verta nerimauti. Kinijos sostinės elitas taip pat sutaria dėl vieno dalyko: jie mano, kad šią vasarą, kol JAV siaubia pandemija ir gatvės protestai, aiškiai matyti, kad JAV žlunga – ji laikoma turtinga šalimi, kuri pernelyg susiskaldžiusi, savanaudiška ir rasistiška, kad apsaugotų savo piliečius. Kinijos elitas D. Trumpą laiko tiek šio proceso vykdytoju, tiek jo simptomu. Valstybės valdoma spauda ilgai stengėsi atvirai D. Trumpo nekritikuoti, bet dabar jų gailestingumas išseko. Šį mėnesį nacionalistinis bulvarinis laikraštis „Global Times“ pranešė, kad Kinijos interneto komentatoriai D. Trumpą pašaipiai vadina Chuanu Jianguo arba „valstybės kūrėju Trumpu“. Jie juokauja, kad D. Trumpas – tai slaptas agentas, kuris stengiasi sužlugdyti JAV ir padėti Kinijai. Jie svaidosi tokiais juokeliais: „Drauge Chuanai Jianguo, neišsiduokite!“ Ar tokia pajuoka reiškia, kad Kinija nori, jog D. Trumpas būtų išrinktas antrai kadencijai? Elitas dėl to nesutaria. Jų diskusijos paremtos dviem pagrindiniais klausimais: ar JAV žlugimą galima sustabdyti, ir ar Kinijai būtų naudinga, jei jis paspartėtų būtent dabar?
Du pažįstami pavojai
Daugelis Kinijos nacionalinio saugumo žinovų mano, kad dar ketveri metai chaoso, kuriais D. Trumpas silpnintų demokratiją ir atstumtų sąjungininkes tiek Azijoje, tiek kitur, gali suteikti daug privalumų. Tačiau daugiau dėmesio ekonomikai skiriantys elito atstovai baiminasi, kad sužlugs pasaulinė prekybos tvarka, kuri iki šiol Kinijai buvo labai naudinga. Dėl to kai kas trokšta J. Bideno pergalės. Yra manančiųjų, jog jis valdytų nuosaikiai ir sulėtintų ekonominį JAV ir Kinijos atsiskyrimą, taip suteikdamas Kinijai laiko diversifikuoti rinką ir tapti labiau nepriklausoma. Dar viena grupelė laikosi požiūrio, kad kita JAV vyriausybė, kad ir kuri partija jai bevadovautų, bus pilna pareigūnų, norinčių užkirsti kelią Kinijos klestėjimui, o J. Bideno administracija būtų kompetentingesnė, todėl ir pavojingesnė. Daugelis J. Bideno kritikų Kinijoje nerimastingai pabrėžia, kad Demokratų partijos atstovas pastaruoju metu ėmė kritikuoti D. Trumpą dėl to, kad šis pernelyg atlaidžiai žiūri į žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje. Visas grupeles vienija niūrus požiūris ir pasiruošimas gintis. Kad ir kurį politiką JAV išsirinks prezidentu, Kinija nesiruošia tapti jos drauge.