Kai kurie incidentai gali sukelti ne visai krikščionišką „taip jiems ir reikia“ jausmą.
1942-aisiais, vadinamo „Dulitlio reido“ metu JAV pademonstravo, kad jos sunkieji bombonešiai gali pasiekti Japonijos teritoriją ir smogti į pačią priešo širdį. 16-ka orlaivių išmetė savo mirtį nešantį krovinį tiesiai ant Tokijo ir jo apylinkių. Deja visi, išskyrus vieną lėktuvą (jis, pažeisdamas įsakymą pasuko į Sovietų Sąjungos teritoriją) neturėjo galimybės parskristi atgal – 64-ri įgulų nariai parašiutais ar avariniu būdu nusileido į Kinijos teritoriją, kur dalį jų paslėpė vietiniai kaimų gyventojai, kitus priglaudė Kinijos revoliucinė armija, o 8-nis sučiupo japonų patruliai ir po parodomojo „teismo dėl nusikaltimų žmogiškumui“ – sušaudė. Įsiutę japonai pasiuntė 55-is Imperatoriškosios Japonijos Armijos pėstininkų ir artilerijos batalionus, kartu su žymiuoju „731 Junginiu“. Pėstininkai ir artilerija be skrupulų lygino su žeme Kinijos miestelius ir kaimus, tiesiog skersdami po atakų išgyvenusius gyventojus, tuo tarpu 731-ukai rinko medžiagą „tyrimams“. Kaip suprantat, ne apklausos buvo atliekamos siaubiamose Kinijos provincijose.
Junginio, įsteigto dar 1935 metais užduotis buvo eksperimentai su žmonėmis, daugiausiai cheminių medžiagų bandymo, bei baktereologinio ginklo kūrimo ir tobulinimo procesuose. Per Japonijos operaciją „Sei-go“ – taip buvo pavadinta baudžiamoji ekspedicija, žuvo beveik 300 000 Kinijos piliečių. „731 Junginys“ nusiaubtose teritorijose paskleidė choleros, maro, juodligės bakterijas, nuodijo maistą ir geriamąjį vandenį. Kažkuriuo momentu keršto akcija pasisuko netikėta linkme ir užsikrėtę savo paskleistu užkratu, per trumpą laiką žuvo apie 1700 japonų karių iš viso dešimtūkstantinio ekspedicinio kontingento.
Incidentų netrūko Korėjos ir Vietnamo karo metu bei praktiškai visuose kariniuose konfliktuose vykusiuose Šaltojo karo periodu.
1991-ųjų metų Kuveito išvadavimo iš Sadamo Huseino gniaužtų operacija „Audra Dykumoje“ laikoma pirmuoju technologinio karo epizodu, savotiška įžanga į 21-ąjį žvalgybos galimybių, palydovų, lazerių ir skaitmenizacijos amžių. Klaidų skaičius, teoriškai galėtų būti mažesnis, bet....kas gražiai atrodo bandymų metu poligonuose, ne visad pasikartoja realių karo veiksmų metu.
Khafji mūšio metu, kada net trys Irako šarvuotos divizijos perėjo į puolimą, sąjungininkams padėjo aviacija, ypatingai, vadinami „šerniukai“ – A-10 „tankų naikintojai“. Šie orlaiviai, sukurti Šaltojo karo metais, turi 30 milimetrų automatinę patranką nepaliekančią šansų šarvuotam taikiniui, o sunkiesiems tankams pribaigti neša oras – žemė raketų krovinį.
Irako šarvuotos technikos šienapjūtės metu, viena tokia raketa per klaidą smogė visai šalia esančiam amerikiečių šarvuotam transporteriui. Rezultatas – visa įgula, išskyrus vairuotoją – žuvo.
Šių metų pradžioje sporto pasaulis gedėjo krepšinio guru Kobe Bryanto žuvusio aviakatastrofoje. Panašiai, 2004-aisiais JAV sporto visuomenė jautėsi dėl amerikietiškojo futbolo žvaigždės Pato Tillman‘o mirties. Iškovojęs daug pergalių stadionuose, 2002 metais jis atsisakė tolesnio 3,6 milijono dolerių kontrakto ir kartu su broliu užsirašė savanoriais JAV armijon. Baigę bazinius kario kursus ir pradinę Reindžerių programą išvyko į Iraką, o pasibaigus pirmai karinės operacijos fazei, grįžo namo ir baigė Reindžerių mokyklą Fort Benninge. 2004-aisiais, būdamas Afganistane, Patas patruliavo su savo būriu viename iš tarpeklių, kai sulūžus transporto priemonei būrys pasidalino į kelis skyrius. Pirmasis liko prie nevažiuojančio transporto, o Patas su antruoju skyriumi išėjo į žvalgybą. Po kurio laiko, išgirdę kovos garsus (pirmasis skyrius susirėmė su priešu) antrojo skyriaus kariai grįžo padėti saviškiams, kai mūšio įkarštyje į Patą pataikė kulka paleista iš pirmojo saviškių skyriaus kario ginklo.
Kas domisi karyba bei Lietuvos kariuomene, galėjo stebėti socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją, kai Lietuvos Specialiųjų Operacijų Pajėgų bei kitų kariuomenės rūšių Oro atakų valdymo grupių kariai sąveikauja tiek su NATO sąjungininkų, tiek su Lietuvos aviacija. Oro atakų operatorių tikslas, tiksliai nurodyti priešo taikinius savo aviacijai, kad ji galėtų paremti puolime ar padėti gynyboje. Tam pasitelkiami specialūs šaukiniai ir radijo ryšio procedūros, lazeriniai taikinių žymekliai, kitos priemonės. Nepaisant techninių galimybių gausos, klaidų išvengti nepavyksta. 2004-aisiais Afganistane iškvietus JAV aviaciją paramai, oro atakos operatorius britas mašinaliai pakartojo – patvirtino jam sakomas piloto išgirstas koordinates, suklysdamas vienu skaičiuku. Bombos buvo numestos 1000 metrų į šoną, visai šalia britų pozicijų. Žuvo trys eiliniai kariai.
2009-ųjų Afganistane Britų Specialiosios pajėgos buvo pasiųstos gelbėti New York Times žurnalisto Stepheno Farrellio ir jo vertėjo afgano Sultan Munadi. Susišaudyme su Talibano pajėgomis žurnalistas buvo išgelbėtas, tačiau vertėjas, kautynių chaose, bėgantis tiesiai prie sraigtasparnio buvo nušautas britų pajėgų karių, palaikiusių jį talibu. Tuo pat metu į vertėjo nugarą pataikė kelios talibų kulkos, kurie sušaudė „vakariečių pakaliką“.
Tiek šiame, tiek ankstesniuose straipsniuose miniu atvejus, kuriuose beveik visada veikiančios pusės – Vakarų valstybių kariuomenės. Rytuose gi, tokių atvejų minėti, dokumentuoti ar juolab viešinti – nemėgsta. Užtenka prisiminti du Čečėnijos karus, Beslano tragediją, neaiškų povandeninio laivo „Kursk“ žūties atvejį. Tačiau pavienių nepriklausomų žurnalistų pastangomis (dabartinėje Rusijoje juos, tikriausiai, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų) paaiškėja tiesa.
2000 metų kovo mėnesį OMONo (specialieji Rusijos, tuo metu, milicijos daliniai) dalinys iš Podolsko surengė pasalą, į kurią papuolė juos atvykęs pakeisti dalinys iš Maskvos srities. Valandą trukusios susišaudymo metu žuvo tarp 22 ir 37-ių omonininkų. Paaiškėjus tiesai, įvyko formalus teismas, kurio metu visa kaltė buvo suversta atvykėliams vadovavusiam ir žuvusiam pulkininkui. Byla užbaigta.
Tikriausiai naivu tikėtis, žinant žmogaus agresyvią prigimtį, kad kada nors baigsis konfrontacija ir kariniai konfliktai, tačiau akivaizdžiai beprasmiškų mirčių „draugiškoje ugnyje“ norėtųsi išvengti.
