„Koronaviruso atostogas“ Amsterdame vaikai leidžia lakstydami gatvėmis ant motorolerių, jų bendraamžiai Paryžiuje sėdi namuose ir žaidžia kompiuterinius žaidimus, o Dakare – prižiūri jaunesnius broliukus ir sesutes. Tačiau nė vienas iš jų neina į mokyklą. JT agentūros UNESCO duomenimis, šiuo metu pamokų nelanko daugiau kaip trys ketvirčiai iš maždaug 1,5 mlrd. pasaulio mokyklinio amžiaus vaikų. Didžiojoje dalyje Kinijos ir Pietų Korėjos mokyklos durų vaikai neatvėrė nuo sausio. Maltoje ir Kalifornijoje į mokyklą jie negrįš iki rugsėjo. Tiek daug mokyklų tokiems ilgiems laikotarpiams uždaromos pirmą kartą per visą istoriją, o šio uždarymo pasekmės greičiausiai taip pat bus kaip niekad rimtos.

Mokyklų neuždaryti visada siekta per karus, badmečius ir net audras. Už tai, kad dabar jos uždarytos, reikės brangiai sumokėti. Visų pirma tai pakenks tėvų produktyvumui. Tačiau labiau neramina žala vaikų ateities perspektyvoms. Uždarius mokyklas užkertamas kelias visų vaikų mokymuisi ir vystymuisi. Kad ir kokie dėmesingi būtų tėvai, bendraamžių įtakos ir gerai apgalvotų pamokų neatstos niekas.

Uždarytos mokyklos labiausiai atsilieps skurdžiausiems ir jauniausiems mokyklinukams. Tie, kas negali pavalgyti triskart per dieną, neturi kompiuterio ir interneto, puikiai išsilavinusių tėvų, prieinamo mokytojo ir saugios bei tylios vietos mokytis, nukentės labiausiai. Pirminių skaičiavimų duomenimis, jei aštuonerių metų vaikas nebesimokys iki rudens (kaip nutiks kai kuriems mokiniams), matematikoje atsiliks beveik metais. Jei nebus imtasi priemonių, šio įvykio pasekmės gali būti matomos visą gyvenimą.

Mokykla

Dėl šių priežasčių 2003 m. Singapūre dėl SARS epidemijos dviem savaitėms uždarius mokyklas vėliau birželio mėnesio atostogos buvo sutrumpintos perpus. Mokinių rezultatams kenkia net trumpos pertraukos. Pavyzdžiui, JAV dėl ekstremalių oro sąlygų uždarytose mokyklose trečiokai gauna prastesnius įvertinimus standartizuotuose egzaminuose. Belgijoje prancūzakalbiai mokiniai, kurie praleido pamokas dėl 1990 m. du mėnesius trukusio mokytojų streiko, dažniau buvo palikti kartoti kursą ir rečiau įgijo aukštąjį išsilavinimą negu flamandų kalba kalbantys Belgijos mokiniai, kurie nuo streiko nenukentėjo.

Kokių skaudžių pasekmių gali turėti ilgam uždarytos mokyklos, puikiai žino vakarų Afrikos gyventojai. Vyresni mokiniai prisimena, kaip 2014 m. dėl Ebolos protrūkio ilgesniam laikotarpiui uždarius mokyklas padaugėjo neplanuotai pastojusių paauglių, dėl to turėjusių nutraukti mokslus. Šiandien turtingose pasaulio šalyse moksleiviams kylančios problemos (kurios bus aptariamos šiame straipsnyje) palyginus atrodo menkos, tačiau iš tiesų jos taip pat rimtos ir gali pakeisti visą jų gyvenimą.

Šiuolaikinio precedento tokiam įvykiui turtingose šalyse nėra. Tačiau iš 2017 m. Pietų Danijos universiteto akademiko Keitho Meyerso ir Majamio universiteto akademikės Melissos Thomasson parašyto mokslinio darbo apie 1916 m. JAV kilusią poliomielito epidemiją galima padaryti aiškią išvadą – uždarius mokyklas vaikų ateitis nukenčia. Jaunesni moksleiviai mokyklą baigia prastesniais rezultatais negu kiti bendraamžiai, o vyresni moksleiviai dažniau į mokyklą išvis nebegrįžta.

Žinoma, 1916 m. nebuvo vaizdo konferencijų. Dabar mokymąsi per atstumą kokia nors forma teikia devynios iš dešimties pandemijos paliestų turtingų šalių (tačiau tą patį daro tik viena iš keturių neturtingų šalių). Tačiau taip irgi išryškėja nelygybė. Pasak labdaros organizacijos „Sutton Trust“, Jungtinėje Karalystėje pamokose internetu kasdien dalyvauja daugiau kaip pusė privačių mokyklų mokinių, tačiau tik vienas iš penkių valstybinių mokyklų mokinių. Pirmosiomis karantino savaitėmis kai kurios JAV mokyklos pranešė, kad daugiau kaip trečdalis jų mokinių ne tik nedalyvavo internetinėse pamokose, bet net neprisijungė prie mokyklos sistemos. Tuo tarpu elitinėse mokyklose pamokose dalyvauja beveik visi mokiniai, o turtingi tėvai samdo visą darbo dieną dirbančius privačius mokytojus.

Mokykla

KIPP mokyklos Denveryje, Kolorado valstijoje anglų kalbos mokytoja Ashley Farris teigia, kad keletas jos mokinių virtualiose pamokose nesirodo. Mokykloje įdėta daug pastangų suteikti mokiniams kompiuterius ir prieigą prie interneto, tačiau skaitmeninių reikmenų stoka – tik dalis kylančių sunkumų. Kai kuriems mokiniams teko pradėti dirbti, kad padėtų atlyginimų netekusiems tėvams. Kitiems reikia prižiūrėti jaunesnius brolius ir seseris.

Per pastarąjį šimtmetį pradines mokyklas lankančių vaikų padaugėjo nuo 40 proc. iki 90 proc., o mokyklos tapo socialinio judumo varikliu. Labdaros organizacijos „Education Endowment Foundation“ atstovė Becky Francis baiminasi, kad uždarius mokyklas Jungtinėje Karalystėje padidės atotrūkis tarp nemokamus pietus gaunančių (tai laikoma ekonominių sunkumų požymiu) ir negaunančių mokinių. Per pastaruosius 10 metų šis skirtumas, matuojamas pagal testų rezultatus, sumažėjo maždaug 10 proc., tačiau, jos nuomone, uždarius mokyklas pažanga gali būti prarasta. Daug kas nerimauja, kad „vasaros mokymosi nuosmukis“ (tendencija, kad mokiniai per vasaros atostogas pamiršta daugelį išmoktų dalykų) kai kuriems mokiniams gali būti katastrofiškas. Tačiau vasarą mokytojų neturi niekas. O karantino sąlygomis vieni mokiniai norą mokytis gali patenkinti padedami tiek gerai išsilavinusių tėvų, tiek mokytojų, o kiti mokiniai neturi nei vieno, nei kito.

Kai kurios šalys tokias problemas spręsti pasiruošusios geriau negu kitos. Ypač svarbu, ar šalyje didelė nelygybė vyravo ir anksčiau. Tokiose šalyse kaip Danija, Slovėnija ir Švedija prieigą prie kompiuterio namuose turi didžioji dauguma (95 proc.) 15‑mečių, kad ir kokia būtų jų šeimos socialinė padėtis. JAV tą patį galima pasakyti apie beveik visus mokinius turtingiausiose šeimose, tačiau tik tris ketvirčius skurdžiausiose šeimose. Meksikoje prieigą prie kompiuterio turi 94 proc. turtingiausių šeimų vaikų ir tik 29 proc. skurdžiausių šeimų vaikų. Be to, skurdesnėse šeimose vaikai paprastai turi daugiau brolių ir seserų, todėl kyla ginčai, kas galės naudotis turimais prietaisais.

Suomija pamokas nuotoliniu būdu pradėjo rengti tik tada, kai įsitikino, kad dalyvauti galės beveik visi vaikai. Pietų Korėja prailgino mokyklos atostogas, kad galėtų paruošti mokytojus ir prireikus išdalinti įrangą. „Mano mokykloje besimokančioms 1 000 mokinių prireikė pasiskolinti tik 13 planšetinių kompiuterių, ir tik todėl, kad namuose auga keli vaikai“, – teigė Inmyung mergaičių vidurinės mokyklos Inčone anglų kalbos mokytoja Hyunsu Hwang. Dabar mokytojai rengia interaktyvias tiesiogines pamokas bei naudoja vaizdo įrašus ir namų darbais paremtas skaitmenines pamokas. Kai mokyklos vėl pradėtos atidarinėti balandžio 9 d., pamokose dalyvavo 98 proc. mokinių.

Mokykla

Pasak turtingų šalių organizacijos EBPO atstovo Andreaso Schleicherio, taip pat svarbu, ar mokiniai įpratę gauti savarankiško darbo. „Tikroji problema tokia – jei iki šiol mokytojai viską paduodavo ant lėkštutės, o dabar mokiniams liepiama mokytis vieniems, kas juos motyvuos?“ – teigė jis. Estijoje ir Japonijoje prie savarankiškų užsiėmimų mokiniai pripratę, o visoje EBPO tokios veiklos dažnai gauna beveik 40 proc. mokinių. Tačiau tokiose šalyse kaip Prancūzija, Italija ir Ispanija nepriklausomybės mokiniai sulaukia retai.

Tačiau labiausiai nelygybę dabartinėje padėtyje padidina skirtumai tarp tėvų. Neseniai labdaros „Sutton Trust“ atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad beveik pusė viduriniosios klasės profesijas turinčių tėvų mano, kad sugebės vaikus mokyti namuose, tačiau taip pat savimi pasitiki tik trečdalis darbininkų klasės tėvų.

Nuo aštuntojo dešimtmečio universitetus baigę tėvai turtingose šalyse ėmė kur kas daugiau laiko leisti su vaikais, taip pat ir kartu darydami namų darbus. Dėl to, kad išsilavinę tėvai gali vaikams skirti daugiau laiko negu mažiau išsilavinę tėvai, akademinių pasiekimų skirtumai didėja, ypač ankstyvoje vaikystėje. Šie skirtumai ypač greitai auga ten, kur nelygybė didelė, pavyzdžiui, JAV. Ironiška, tačiau ten, kur nelygybė mažesnė, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, mokyklos jau atidaromos, o ten, kur nelygybė didesnė, pavyzdžiui, JAV ir Jungtinėje Karalystėje, mokiniams ir toliau tenka būti vieniems namuose. „Vieni penkiamečiai mokysis namuose su tėvais, o kiti bus paliki žaisti kompiuterinius žaidimus“, – teigia Londono tyrimų organizacijos „Education Policy Institute“ atstovė Natalie Perera.

Tačiau žala nevienoda ir mažesnę nelygybę turinčiose šalyse. Prasidėjus karantinui Amsterdamo Alano Turingo pradinėje mokykloje greitai paaiškėjo, kad 28 iš 190 mokinių internetinėse pamokose dalyvauti negali. Dabar 15 šių mokinių tris rytus per savaitę lankosi mokykloje, o likusiai 13 mokinių padedama kitais būdais – tarp jų ir prašant kaimynų pagalbos. „Iš pradžių jautėmės tarsi užsiiminėdami nelegalia veikla, – teigė direktorė Eva Naaijkens. – Bet kaip galima nekreipti dėmesio, kad dalis vaikų paprasčiausiai nebesimokys?“ Ji ragina į problemą žvelgti realistiškai ir tikina, kad dabar mokytojai perduoda tik apie 40 proc. žinių, kurias perduotų paprastai.

Tokius jos spėjimus patvirtina Norvegijos tyrėjų duomenys apie uždarytų mokyklų kainą ekonomikai. Pasak statistikos biuro „Statistics Norway“, uždarytos mokymo įstaigos (nuo darželių iki vidurinių mokyklų) šalies ekonomikai „kukliais“ skaičiavimais kainuoja 1,7 mlrd. Norvegijos kronų (161,6 mln. dolerių) per dieną. Didžiąją dalį šios sumos sudaro prarastas mokinių ateities uždarbis – spėjama, kad dabar mokiniai išmoksta tik pusę to, ką išmoktų įprastomis sąlygomis, todėl praranda savo „žmogiškąjį kapitalą“. Likusią sumos dalį sudaro sumažėjęs tėvų produktyvumas.

Danija pirmoji atidaro mokyklas

Dar vienas metodas įvertinti uždarytų mokyklų žalą (ir didinamą nelygybę) – tai ištirti duomenis apie per vasarą prarandamas žinias. Per vasaros atostogas jaunesni mokiniai JAV paprastai praranda 20–50 proc. per mokslo metus įgytų žinių. Ši problema kyla visame pasaulyje, bet dažnai tiriama JAV, nes čia vasaros atostogos ilgesnės. Šiaurės Vakarų universiteto akademikas Matthias Doepke prognozuoja, kad iki vasaros pabaigos didelė dalis JAV vaikų, pradėjusių atsilikti nuo tada, kai uždarytos mokyklos, bus netekę visų metų žinių. Kadangi kiekvieni metai mokslo siejami su maždaug 10 proc. išaugusiomis pajamomis, pasekmės šiems vaikams bus labai aiškios. „Jei nebus imamasi jokių priemonių, manau, kad nelygybė dar labiau išaugs, o socialinis judumas sumažės“, – priduria jis.

Be to, uždarytos mokyklos neproporcingai pakenks jauniausiems mokiniams. „Neišmoktas matematikos pamokas galima kompensuoti pamokomis vasarą. Tačiau taip lengvai išmokyti to, ko vaikai išmoksta labai maži, nepavyks“, – teigia M. Doepke. Tokie socialiniai ir emociniai gebėjimai kaip kritinis mąstymas, atkaklumas ir savikontrolė gali daryti didelę įtaką daugeliui gyvenimo aspektų – nuo akademinių pasiekimų iki sveikatos būklės ir tikimybės patekti į kalėjimą. Nors vyresnius vaikus prie kompiuterio galima palikti vienus, jaunesni vaikai išmoksta kur kas daugiau, jei mokantis skaitmeniniu būdu (skaitant elektroninę knygą ar žiūrint vaizdo įrašą) juos prižiūri suaugusieji.

Paprastai pradinės mokyklos suteikia itin svarbią galimybę pirmaisiais gyvenimo metais atsiradusią nelygybę sumažinti arba blogiausiu atveju užtikrinti, kad ji nedidės. Tačiau dabar tokios galimybės nėra. Kad suprastume, kokia žalą patiria prasčiausiomis sąlygomis augantys maži vaikai, tereikia pažvelgti į Ipsilantyje, Mičigano valstijoje septintajame dešimtmetyje įvykdytą tyrimą „Perry Preschool Project“, kuriame pastebėta, kad kontrolinė grupė iš neturtingų šeimų kilusių vaikų, kurie nelankė ikimokyklinių užsiėmimų, patyrė visą gyvenimą trunkančias pasekmes.

Tuo tarpu Danijoje į pamokas grįžti leista ne tik paskutiniųjų klasių mokiniams, kurių laukia egzaminai, bet ir pradinių mokyklų mokiniams bei darželinukams. Toks sprendimas priimtas tiek dėl to, kad suprasta, koks svarbus ankstyvas mokymosi etapas, tiek dėl to, kad siekta sumažinti priežiūros naštą tėvams. Be to, manoma, kad rizika, jog virusu užsikrės ir jį platins labai maži vaikai, nedidelė.
The Economist

Dar viena problema – kad padidės raštingumo skirtumai. Jau seniai pastebėta, kad ankstyvame amžiuje prastai skaitantys vaikai vėliau patiria dar didesnių problemų: jei pačioje pradžioje dėl kokių nors priežasčių atsilieka nuo kitų, mokiniai gali prarasti motyvaciją ir skaityti dar mažiau, o tada dar labiau atsilikti nuo kitų. Prastai skaitantys vaikai rečiau užbaigia vidurinę mokyklą ir patiria didesnę riziką patekti į nepilnamečių kalinimo įstaigas. Harvardo universiteto akademikė Ola Ozernov-Palchik baiminasi, kad dabar tarp namuose labai skirtingomis sąlygomis besimokančių vaikų tokie skirtumai išaugs. „Nesiimant tinkamų priemonių tokie skirtumai vis didėja, o galų gale jų išlyginti nebeįmanoma“, – teigė ji.

Kita mokinių grupė, į kurią reikėtų atkreipti dėmesį – tai vyresni mokinai, kurie ruošiasi didelę įtaką jų gyvenimams padaryti galintiems egzaminams. Vokietija jau atidarinėja mokyklas vyriausiems vidurinių mokyklų mokiniams, kurių gegužę ir birželį laukia egzaminai. Kinijoje baigiamieji egzaminai (gaokao) atidėti iki liepos; Pietų Korėjoje universitetų stojamieji egzaminai atidėti iki gruodžio. Kai kuriose šalyse, tarp jų ir Jungtinėje Karalystėje bei Prancūzijoje, egzaminai apskritai atšaukti. Pažymiai rašomi remiantis mokytojų spėjimais, kaip būtų sekęsi mokiniui. Dėl to dar labiau nerimaujama, nes kai kurie ekspertai mano, jog mokytojai nesąmoningai diskriminuoja mažiau privilegijų turinčius mokinius ir rašo jiems nepagrįstai žemus įvertinimus.

Tuo tarpu Danijoje į pamokas grįžti leista ne tik paskutiniųjų klasių mokiniams, kurių laukia egzaminai, bet ir pradinių mokyklų mokiniams bei darželinukams. Toks sprendimas priimtas tiek dėl to, kad suprasta, koks svarbus ankstyvas mokymosi etapas, tiek dėl to, kad siekta sumažinti priežiūros naštą tėvams. Be to, manoma, kad rizika, jog virusu užsikrės ir jį platins labai maži vaikai, nedidelė. Daugelis viso pasaulio tėvų tikisi, kad jų vaikų mokyklos taip pat netrukus bus saugiai atidarytos. Patys vaikai ne visada tuo džiaugsis. Tačiau jei jums rūpi Amsterdamo gatvėmis motoroleriais lakstančių vaikų ateitis, žinia, kad Nyderlandų pradinės mokyklos dalinai atsidarys jau gegužės 11 d. – labai gera.