JAV didžiausiame energijos tinkle anglies indėlis į elektros gamybą nuo vasario mėnesio sumažėjo daugiau kaip 5 procentiniais punktais, o štai gamtinių dujų ir vėjo jėgainių produkcija išliko stabili. Europoje ji nukrito 2 punktais. Net Kinijoje ir Indijoje, kur anglis vis dar dominuoja, pandemijos metu ji praranda rinkos dalį.
Priežastis – kaštai. Anglies energija daug kur yra brangesnė už dujas ir atsinaujinančius energijos šaltinius, taigi sumažėjus paklausai tai yra pirmasis kuras, kuris išstumiamas iš rinkos. Mažėjantis anglies naudojimas karantino metu yra palankus kovai su klimato kaita, spartinantis jau pradėtą perėjimą nuo nešvariausio iškastinio kuro prie švaresnės energijos.
„Tai spartina anglies nykimą“, – teigia „Genscape Inc.“ energijos rinkos analitikė Hannah Newstadt.
JAV anglis šiuo metu aprūpina tik 14 proc. energijos tinklo, aptarnaujančio 65 milijonus žmonių nuo Ilinojaus iki Naujojo Džersio. Remiantis „Bloomberg“ sudaryta tinklo operatoriaus „PJM Interconnection LLC“ duomenų analize, tai reiškia mažėjimą nuo beveik 20 proc. vasario mėnesį. Anglis – vienintelis mažėjantis pagrindinis kuras.
Angliakasiai jau pajuto nuostolius. Nors produkcija mažėjo ilgus metus, nuosmukis paspartėjo po to, kai valstijos ėmė stabdyti dideles savo ekonomikos dalis.
Kasyklų produkcija per pastarąsias tris savaites nukrito 21 proc. Ketvirtadienį antroji pagal dydį JAV kasybos bendrovė „Arch Coal Inc.“ pranešė apie didžiausius ketvirčio nuostolius nuo 2016 m., sustabdė savo 2020 m. prognozę ir pareiškė, kad inicijuoja „savanoriškų skyrybų“ programą, kuri turėtų sumažinti darbuotojų skaičių 30 proc.
Nors daugelis komunalinių paslaugų įmonių pagal sutartis tebėra įpareigotos pirkti anglį, daugelis siuntų tiesiog guli sukrautos ant žemės elektrinėse – niekas jų nenaudoja.
„JAV anglies produkcija išgyvena laisvą kritimą“, – antradienį rašė „Benchmark Co.“ analitikas Markas Levinas.
Remiantis Suomijos energijos technologijų kompanijos „Wartsila Oyj“ duomenimis, anglies dalis Europos energetikoje nukrito iki 12 proc., lyginant su 14 proc. prieš metus.
Šis nuosmukis ypač ryškus Vokietijoje, kur elektra iš akmens anglies ir lignito, kartais vadinamo rusvąja anglimi, per pirmąsias dvi balandžio savaites nukrito iki 18 proc. visos pagaminamos energijos. Prieš metus ji dar siekė 35 proc.
Anglis tiesiog nepajėgia konkuruoti su dujomis. „BloombergNEF“ analitikas Jahnas Olsenas apskaičiavo, kad paskutinę kovo savaitę trumpalaikės ribinės anglies energijos išlaidos svyravo nuo 31,80 iki 33,50 eurų už megavatvalandę. Dujų energijos kaštai siekė 25,30 eurus už megavatvalandę. Anglis Europoje yra žymiai brangesnė iš dalies dėl to, kad generatoriai privalo nusipirkti maždaug dvigubai daugiau anglies dioksido leidimų, kad galėtų ją deginti, lyginant su dujomis.
Po to, kai Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi paskelbė karantiną, bandydamas suvaldyti protrūkį, anglies dalis Indijos energijos struktūroje per mėnesį nukrito iki 65 proc. nuo ankstesnio 71 proc., užtat išaugo atsinaujinančių energijos išteklių, branduolinės energijos ir hidroenergijos dalis. Tuo metu Kinijoje šiluminė energija, daugiausia gaunama iš anglies, per pirmąjį metų ketvirtį sumažėjo 8,2 proc., o štai saulės ir vėjo energija pakilo.
Anglis jau ne pirmus metus patiria pralaimėjimą. Tačiau dabar konkuruoti tapo dar sunkiau, nes nuo lapkričio pradžios dujų kainos sumažėjo maždaug 35 proc. Kalbant apie atsinaujinančius energijos šaltinius, sutrikus paklausai elektros gamintojai nenori atsisakyti vėjo ir saulės energijos, nes kuro prasme jiems tai nieko nekainuoja. O branduolinės elektrinės yra tarsi masyvūs lokomotyvai, kurie negali staiga paspartinti ar sulėtinti greičio.
Taigi, kai produkcijai tenka keistis, anglis paprastai būna ta, kuri ištraukia trumpiausią šiaudą.
„Ji bus pirmoji, kurios jie atsisakys“, – teigia „Bloomberg Intelligence“ analitikas Kitas Konolige'as.
Anglies jėgainės nėra vienintelės, jaučiančios spaudimą. Regionuose, kuriuose anglies energijos mažai arba jos visai nėra – įskaitant Niujorką, Naująją Angliją ir Kaliforniją – dėl karantino smūgį patiria dujų jėgainės. O Europoje „Electricite de France“ ir „Vattenfall“ šią vasarą planuoja išjungti reaktorius dėl mažos paklausos ir krentančių kainų.
Tačiau anglis kenčia labiausiai.
„Panašu, kad anglis tampa energijos rinkos pralaimėtoja“, – interviu sakė Berlyne įsikūrusio „Energy Brainpool“ vyresnysis analitikas Carlosas Perezas Linkenheilas.
„Bloomberg News“ motininės kompanijos „Bloomberg LP“ įkūrėjas ir pagrindinis savininkas Michaelas Bloombergas skyrė 500 milijonų dolerių kampanijai „Beyond Carbon“, kurios tikslas – iki 2030 m. JAV uždaryti likusias anglimi kūrenamas elektrines ir sulėtinti naujų dujų jėgainių statybą.
