Gimti Europoje 1985 m. turėjo būti puiku. 35‑erių Milane gyvenanti reklaminių skelbimų kūrėja Elisa Zugno galėjo pasinaudoti visais dešimtojo dešimtmečio ir tūkstantmečio pradžios pranašumais. Ekonomika stabiliai augo, o aukštasis mokslas tapo lengviau prieinamas. Uždraustos daugelis diskriminacijos formų. Istorija baigėsi. Gyvenimas buvo geras.

Tačiau 2008 m., kai E. Zugo ruošėsi baigti universitetą, istorija vėl prasidėjo – kilo finansinė krizė. Pirmieji jos karjeros metai pažįstami bet kuriam išsilavinusiam Pietų Europos tūkstantmečio kartos atstovui. Užuot pasinaudojus neva iš globalizacijos išlošusiems (t. y., aukštojo mokslo diplomą turintiems ir keliomis kalbomis kalbantiems) žmonėms skirtais privalumais, ji ir kiti į ją panašūs jaunuoliai turėjo pasitenkinti už dyka atliekamomis darbo praktikomis ir prastai apmokamais darbais.

Tačiau finansų krizė nesibaigė, o pavirto į euro zonos krizę, kuri Europos jaunuoliams sukėlė dar daugiau bėdų. Nedarbo lygis nepaprastai išaugo. Praėjusio dešimtmečio pabaigoje darbo neturėjo keturi iš dešimties jaunų italų ir net pusė ispanų (tuo tarpu Vokietijoje net per patį krizės įkarštį darbo neturėjo tik 11 proc. jaunuolių). Rezultatas: E. Zugno pirmą ilgalaikę darbo sutartį gyvenime gavo tik būdama 31‑erių. Tačiau pagaliau pradėjusi ant kojų stotis E. Zugno karta vos po kelių metų vėl bloškiama ant žemės – per trumpą suaugusio gyvenimo laikotarpį užklupo antroji didžiulė ekonominė krizė.

Po finansinės krizės analitikai iškart suskirstė pasaulį į dvi grupes – globalizacijos nugalėtojus ir pralaimėtojus. Vienoje pusėje atsidūrė tie, kas įgijo gerą išsilavinimą, turėjo platų požiūrį ir mokėjo užsienio kalbų – jiems naujoji pasaulio tvarka turėjo būti palanki. Kitoje pusėje atsidūrė tokių privilegijų neturėję žmonės, įstrigę darbuose, kuriuos netrukus turėjo išstumti inovacijos. Tačiau reikėtų pridėti ir trečiąją kategoriją, kuriai būtų galima priskirti Pietų Europos jaunuolius – Pyro pergalę patyrusius nugalėtojus. Jie atitiko visus reikalavimus tapti nugalėtojais – ne tik įgijo kvalifikacijas ir pasižymėjo reikiama mąstysena, bet ir turėjo XXI a. globalizaciją įkūnijančios Europos Sąjungos pasą. Tačiau dėl kelių vienas po kito sekusių ekonominių krizių pasinaudoti lauktais privalumais jiems nepavyko.

Nelaimingi milenialsai

Kilus krizei kenčia visos kartos. Tačiau jaunuoliai pasekmes jaučia ilgiau. Ekonominiai sunkumai dažnai vienas kitą papildo. Maži atlyginimai dabar reiškia mažus atlyginimus vėliau, o galų gale ir menkas pensijas. Laukia sunkus vidutinis amžius. Vyresnėms kartoms nuosmukis – tai tik nedidelė duobė, kurią daugelis pravažiuos net nesusprogdinę padangos. Tačiau Pietų Europos jaunuoliams tai – didžiulė įgriuva, iš kurios išsikapstyti bus sudėtinga. Nors jaunuolių nedarbo lygis Ispanijoje ir Italijoje jau pasiekė viršūnę ir ėmė mažėti, jis net prieš pasirodant covid‑19 epidemijai siekė 30 proc. O šį kartą krizė prasideda daug prastesnėje padėtyje negu praeitą kartą.

Subrendus krizės metu kyla ilgalaikių politinių pasekmių. Vokietijos Leuphanos universiteto Liuneburge akademikas Christianas Welzelis teigia, kad daugelio žmonių pažiūros susiformuoja būnant maždaug 25‑erių. Kai auganti ekonomika patenkina jų svarbiausius poreikius, rinkėjai gali susitelkti į „post‑materialius“ reikalus – akademikų žargonu tai reiškia tokias problemas kaip lygybė, aplinkosauga ir išraiškos laisvė. O jaunuoliai turėtų būti tokio pasitraukimo nuo ekonominių prie abstraktesnių problemų priešakyje. Keičiantis kartoms keičiasi ir vertybės – paprastai tam tikros vertybės įsivyrauja dėl to, kad kartų įtaka auga ir silpsta, o ne dėl to, kad žmonės masiškai ima keisti požiūrį į pasaulį. Pavyzdžiui, liberalus požiūris į homoseksualų teises nesikeičia visą gyvenimą.

Tačiau Pietų Europos jaunuoliai buvo be jokių ceremonijų nustumti į prioritetų sąrašo galą. Tokiomis aplinkybėmis politikoje sudėtingesnes problemas nustelbia ekonominės problemos. Tuo tarpu Šiaurės Europa dar gali sau leisti galvoti ne tik apie ekonomiką. Šis susiskirstymas jau matosi balsuojant. 2019 m. Europos parlamento rinkimuose geriau nei bet kada anksčiau pasirodė Europos žaliųjų partijos – pritraukus jaunų rinkėjų iš Šiaurės Europos, jų parlamentarų skaičius beveik padvigubėjo. Tačiau Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje (kur gyvena apie ketvirtis ES populiacijos) iš žaliųjų partijų išrinktas vos vienas parlamentaras.

Apatija, bėgimas ar radikalizmas

Karta, kuri laikotarpiu, kai formavosi jos vertybės, išgyveno dvi krizes ir liko politizuota bei traumatizuota, reikės pasirūpinti. Praėjusį kartą nepatenkinti Pietų Europos jaunuoliai galėjo emigruoti – tačiau šį kartą visų Europos šalių ekonomika smunka vienu metu, o populiaria vieta emigruoti per praėjusią krizę buvusi Jungtinė Karalystė ketina mažinti imigrantų skaičių. Europos jaunuoliai negali lengvai patraukti už parašiuto virvelės. Vienas iš jiems likusių kelių – apatija. „Sakyčiau, kad sukaupti energijos bando tik 20 proc., o kiti 80 proc. tiesiog skundžiasi ir grimzta į depresiją“, – apie savo bendraamžius teigė E. Zugno.

Milenialsai

Tačiau po praeitos krizės sukauptas pyktis neišsisklaidė. Demokratija savo šalyje nepatenkinti beveik du trečdaliai ispanų. Madrido Karolio III‑iojo universiteto akademikas Ignacio Jurado tikina, kad tai sudaro geras sąlygas stiprėti populistinėms partijoms. „Žmonės politika domisi labiau, bet iš jos tikisi mažiau. Jie mažiau pasitiki vyriausybe. Jie jaučia daugiau nepasitenkinimo.“ Ispanijoje šio nusistatymo rezultatai aiškūs. Išpopuliarėjo tokios naujos partijos kaip dešiniųjų „Vox“ ir kraštutinių kairiųjų „Podemos“, už kurias daugiausiai balsavo jauni rinkėjai. Praeitų metų Europos parlamento rinkimuose šiek tiek mažiau negu pusė 25–34‑erių metų rinkėjų Italijoje balsavo arba už kraštutinių dešiniųjų prieš migraciją nusistačiusią „Šiaurės lygą“, arba kairiųjų populistų „Penkių žvaigždučių judėjimą“. Tradicinėms Europos partijoms rinkėjus atsikovoti bus sunku. iš naujo besiformuojantis ekonominis pasiskirstymas į kairiuosius ir dešiniuosius šioms partijoms gali būti naudingas. Ir vis dėlto daugelis rinkėjų manys, kad socialinis kontraktas taip smarkiai pažeistas, kad geriau jį išvis suplėšyti.