1. Kas yra „Briuselio efektas“?
Taip vadinama ES įtaka formuojant taisykles ir techninius standartus, kurių laikosi daugelis pasaulio įmonių ir šalių. Kai „YouTube“ pašalina iš savo tinklalapio kokio nors vartotojo tiradas, naudojasi ES nustatytu neapykantą kurstančios kalbos apibrėžimu. Kaip Indonezijoje kertami medžiai ar Brazilijoje renkamas medus ir kiek cheminių medžiagų yra japoniškuose žaisluose, taip pat priklauso nuo Briuselio nustatytų taisyklių. ES vykdytus antimonopolinius tyrimus „Google“ pakartojo Indija, Pietų Korėja ir net JAV. Šį sąrašą būtų galima tęsti.
2. Kodėl ES turi tokią didelę įtaką?
Pasak terminą „Briuselio efektas“ savo straipsnyje ir knygoje pirmą kartą pavartojusios Kolumbijos teisės mokyklos profesorės Anu Bradford, pasaulinės įmonės negali sau leisti ignoruoti vienoje svarbiausių savo rinkų nustatytų taisyklių. Įmonės nenori skirtingoms rinkoms kurti kelių to paties produkto versijų, todėl ES taisykles renkasi dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, 27 bloko narių įstatymai gali būti lankstesni negu kitų regionų, nes ES juos sudaro surinkdama tai, kas jau buvo išbandyta valstybėse narėse – pavyzdžiui, paimdama Vokietijoje išbandytas asmens duomenų privatumo taisykles arba Jungtinėje Karalystėje išbandytas prekybos apyvartiniais taršos leidimais programas. Be to, Europos Sąjungos taisyklės priimamos bendru sutarimu, todėl leidžiama pasisakyti ir įmonėms bei vartotojų teisių apsaugos ir aplinkosaugos aktyvistams. Taip sukuriami aukšti standartai, kuriuos pasaulines tiekimo grandines turinčios įmonės paprastai priima.
3. Kokioms verslo sritims aktualus „Briuselio efektas“?
Beveik visoms. Įmonės, norinčios įrodyti, kad jų produktuose naudojamos cheminės medžiagos saugios, laikosi ES cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) taisyklių. Afrikos ūkininkai, auginantys vaisius ir daržoves, kurie vėliau gali būti parduodami Europoje, nesirenka genetiškai modifikuotų pasėlių, nes juos draudžia ES standartai. Iš nelegaliai nukirstų medžių medienos negalima gaminti produktų, kurie vėliau parduodami Europoje. Bet kuri įmonė, kuri renka ir naudoja vartotojų duomenis (o taip elgiasi dauguma įmonių), žino, kad ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (GDPR) tam tikrų asmens duomenų rinkti ir saugoti neleidžia. Ateityje daugelis pasaulio įmonių ir šalių gali įvesti ir energijos vartojimo efektyvumo bei aplinkosaugos taisykles, kurios priimamos siekiant ES klimato kaitos srities tikslų.
4. Ar „Briuselio efektas“ daro įtaką ne tik verslui?
Tai – visai kas kita. Daugelis šalių ignoruoja ES paramą žmogaus teisėms, o įvesti tokią brangią ir dosnią socialinio draudimo ir sveikatos apsaugos sistemą bei užtikrinti aukštus atlyginimus darbo rinkoje bando nedaugelis. Europos Centrinio Banko Frankfurte prižiūrimas euras niekad nebuvo tapęs rimtu konkurentu bazine valiuta esančiam doleriui, o ES patirti sunkumai bandant suvaldyti finansinę ir valstybės skolų krizę sumenkino jos kaip pasaulinės ekonominės supervalstybės vaidmenį. „Bloomberg“ nuomonių skyrelyje buvęs Anglijos banko vadovas Mervynas Kingas tikino, kad Jungtinės Karalystės bankai turi daugiau vilčių sulaukti reguliavimo ne laikydamiesi ES modelio, o sudarydami partnerystę su JAV.
5. Ar kas nors skatina „Briuselio efektą“?
„Briuselio efektas“ – tai akademiniuose tyrimuose aprašyto „Kalifornijos efekto“ variantas, kuris nebuvo sukurtas tyčia, tačiau vykdomoji ES valdžia, Europos Komisija, labai juo didžiuojasi. Ji kviečia kitų šalių pareigūnus pažiūrėti, kaip jis veikia ir paaiškina jo politiką – pavyzdžiui, papasakoja Kinijai, kaip Europa bando prižiūrėti valstybės subsidijas. Belgijos sostinėje biurus turi daugelio pasaulio įmonių ir vyriausybių, norinčių padaryti įtaką ES įstatymams, atstovai.
Jungtinės Karalystės sprendimą pasitraukti iš ES iš dalies nulėmė noras turėti savas taisykles. Tačiau, pasak A. Bradford, tikėtina, kad ji vis tiek jų neatsikratys, nes norintys pardavinėti savo prekes 450 mln. žmonių turinčioje rinkoje verslai stengsis tų taisyklių laikytis. O kalbant apie vidinius ES debatus, Jungtinei Karalystei pasitraukus pradings laisvąją rinką gynęs balsas, kuris dažnai nusverdavo griežtesnių reglamentų ir intervencijos reikalaujančias Prancūziją ir Vokietiją.
7. Ar Europa išliks įtakinga?
ES taisykles nustato ne kiekvienoje srityje – ypač išsiskiria naujų technologijų sritys, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, kur dominuoja Kinijos ir JAV įmonės. ES technologijų srities guru Margrethe Vestager nerimauja, kokių pasekmių gali turėti tokia pramonė, todėl siekia užtikrinti, kad Europoje naudojamos technologijos bus skaidrios ir prižiūrimos žmonių, o dėl to griežtesnės gairės greičiausiai bus įvestos ir kituose regionuose.
