Pastaruosius 20 metų rusams nuolat kartojama, kad jie negalėtų išgyventi be savo didvyrio prezidento Vladimiro Putino. Politike tapusi sovietų laikų kosmonautė vos prieš mėnesį ragino parlamentą pašalinti konstitucijos apribojimus, reikalaujančius, kad 2024 m. jis pasitrauktų iš prezidento posto. Pasak jos, valstybę nuo krizės išgelbėti gali tik V. Putinas, todėl jam rinkimuose turėtų būti leidžiama dalyvauti, kiek tik panorės.
Per pastaruosius kelis mėnesius visuomenei taip pat teigta, kad naujojo koronaviruso grėsmė gerokai perdėta, kad jį sukūrė Kinijai pakenkti norėję amerikiečiai, ir kad Rusija gerai apsaugota. Dabar Maskvoje ir daugelyje kitų miestų įvestas karantinas, o ligos atvejų vis daugėja. Tačiau V. Putinas beveik visiškai pradingo iš viešumos ir užsidarė savo rezidencijoje. Ore tvyro kaltė, ir jis nenori ja užsikrėsti.
Vis dėlto šiek tiek anksčiau V. Putinas atliko vieną iš jam būdingų reklaminių triukų – pasirodė prieš televizijos kameras su ryškiai geltonu apsauginiu kostiumu bei respiratoriumi ir apsilankė Covid 19 sergančius pacientus gydančioje ligoninėje. Tačiau toks pasirodymas tik dar labiau išryškino jo lyderystės ir empatijos stoką.
V. Putinas vengė asmeniškai įvesti apsaugos priemones ir net vartoti tokius žodžius kaip „karantinas“ ar „apribojimai“. Bijodamas, kad jau kelis mėnesius smunkantys jo reitingai dar suprastės, nepaskelbė ir nepaprastosios padėties – tačiau „nedarbo dienas“ pratęsė iki balandžio pabaigos.
Be to, krenta į akis, kad jis nė neužsiminė, kaip vyriausybė planuoja paremti ekonomiką. 40 proc. Rusijos darbo jėgos sudarantys viešojo sektoriaus darbuotojai atlyginimą gaus ir toliau, tačiau privačios įmonės paliktos gelbėtis, kaip išmano. V. Putinas taip pat nepaskelbė nacionalinio kovos su epidemija plano. (Kai kurie Rusijos reikalų komentatoriai jį prilygino Stalinui, kai šis pirmosiomis dienomis po Vokietijos užpuolimo 1941 m. pasitraukė į nuošalų vasarnamį.)
Neabejotina, kad reikės imtis nepopuliarių priemonių, bet atsakomybę už jas V. Putinas permetė regionų gubernatoriams. Galbūt toks poelgis būtų buvęs protingas – tačiau nereikia pamiršti, kad paskutiniuosius 20 metų jis silpnino Rusijos federalizmą, centralizavo valdžią ir atėmė iš regionų tiek politinę autonomiją, tiek finansinius išteklius.
Vis dėlto yra ir viena didelė išimtis – Maskva, kurios meras Sergejus Sobianinas valdo vieną didžiausių savivaldybių biudžetų visame pasaulyje. S. Sobianinas susidarė tvirto ir ryžtingo lyderio įvaizdį drąsiai pradėjęs ne tik kovoti su krize Maskvoje, bet ir koordinuoti darbus kituose regionuose. O V. Putinas atrodo susirūpinęs tik propaganda. Jis net nusiuntė Rusijos karinius lėktuvus su medicinine įranga į JAV ir Italiją – galbūt norėdamas rinkėjams namuose priminti, kad Rusija – tai supervalstybė.
Krizė suteikė progą pasirodyti labiausiai pagarsėjusiam Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalniui. Žmonėms ėmus ieškoti alternatyvų oficialioms „žinioms“, jo „YouTube“ kanale reguliariai įkeliami vaizdo įrašai, kuriuose jis kalba, „kaip Putinas išdavė savo tautą“, peržiūrimi iki 2 mln. kartų. Tuo tarpu jo artima sąjungininkė neįveikiamoji nepriklausomos gydytojų sąjungos vadovė Anastasija Vasiljeva pradėjo savo pačios kampaniją prieš netinkamą Rusijos sveikatos apsaugos sistemą. Ji pritraukė tiek dėmesio, kad tapo represyvios Rusijos vyriausybės taikiniu. Balandžio 2 d. ji bandė į nedidelę ligoninę už Maskvos nugabenti veido kaukių ir pirštinių, tačiau buvo grubiai sulaikyta policijos. Organizacija „Amnesty International“ pareiškė: „Neįtikėtina, kad Rusijos vyriausybė kritikos bijo labiau negu mirtinos Covid 19 pandemijos.“