„Nedaugelis gamtos katastrofų kelia didesnį gyvybių praradimo, ekonomikos sutrikimo ir socialinės suirutės pavojų, nei didelio masto ligų protrūkiai“, – teigiama ataskaitoje. Tačiau pasaulis skiria per mažai lėšų išankstiniam planavimui, „nepaisant įrodymų, liudijančių, kad skirti daugiau dėmesio pasirengimui būtų ekonomiškai efektyvu“.
Nuo 1997 iki 2009 m. zoonotiniai protrūkiai (kai patogenai pereina iš gyvūnų žmonėms), kurie netapo pandemijomis, pasaulinei ekonomikai kasmet atsieidavo 6,7 mlrd. dolerių. Pandemijos kainuoja gerokai daugiau. Naujas gripo tipo, 1918-ųjų pandemijos masto protrūkis galėtų kainuoti net 3 trln. dolerių arba maždaug 5 proc. pasaulinės ekonomikos produkcijos, rugsėjį prognozavo jungtinė Pasaulio banko ir Pasaulio sveikatos organizacijos komisija.
Pasirengimo šiai grėsmei išlaidos siektų vos 3,4 mlrd. dolerių kasmet. Kitaip tariant, apibendrinama ataskaitoje, kiekvienas pasirengimui išleistas doleris sutaupytų bent 2 dolerius – ir galbūt žymiai daugiau, jei tai užkirstų kelią pandemijai. Didžioji pinigų dalis būtų išleista neturtingų šalių sveikatos infrastruktūros stiprinimui, o tai galėtų padėti sumažinti skurdą, nes užkrečiamosios ligos neproporcingai paveikia neturtinguosius. Visa tai, be abejo, yra antraeilis dalykas, nes svarbiausia – išvengti sielvarto praradus nesuskaičiuojamą daugybę gyvybių.
COVID-19 jau pasiglemžė daugiau kaip 70 000 gyvybių, bet blogiausia, kaip manoma, dar priešaky. Naujasis koronavirusas nėra taip lengvai perduodamas kaip gripas, tačiau nė vienas iš mūsų neturi prieš jį jokio imuniteto. Ankstyvieji pasaulinės ekonomikos kaštų įvertinimai svyruoja nuo 1 iki 4 trln. dolerių.
Jei pasaulis būtų tinkamai pasirengęs, daugybės skausmo būtų buvę galima išvengti. Tai pamoka, į kurią verta atkreipti dėmesį sprendžiant kitą niekur nedingusią krizę: klimato kaitą.
Tą patį 2019 m. rugsėjo mėnesį Pasaulio bankas dalyvavo skelbiant kitą ataskaitą – apie pasirengimą kovai su klimato kaita. Jis apskaičiavo, kad per ateinantį dešimtmetį išleidus 1,8 trln. dolerių klimato kaitos mažinimo priemonėms, ekonominė nauda bus 7,1 trln. dolerių. 2019 m. lapkritį „Economist Intelligence Unit“ nustatė, kad jei pasaulis nepasistengs sumažinti išmetamųjų teršalų, ekonominės išlaidos kasmet iki šio amžiaus vidurio gali siekti 7,9 trln. dolerių.
COVID-19 ir klimato kaita yra du skirtingi krizių tipai. Pandemija praeis per kelerius metus, o jai sustabdyti pakaktų vienintelio technologinio sprendimo (vakcinos). Klimato kaita darys žalą dar daugelį dešimtmečių, net jei pradėsime mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, ir jos nepavyks išspręsti vien tik technologijomis.
Nepaisant skirtumų, abi krizės pastato žmones akivaizdon su pagrindiniais gamtos dėsniais. Kadangi mes taip puikiai išmanome fiziką, chemiją ir biologiją, mums suteiktas prognozavimo pranašumas. Galbūt dalį šio pranašumo atsisakėme kontroliuodami koronaviruso plitimą, tačiau tai tik įrodo, kad neturime kaip pasiteisinti dėl neveiklumo klimato atžvilgiu. (Dar viena nesėkmė, kaip jau nutiko daugeliui didelių šiemet planuotų renginių: dėl pandemijos teko atidėti metinę JT klimato konferenciją, kuri koordinuoja pasaulio atsaką į klimato krizę.)
„Pasirengimas yra pasirinkimas, – teigia organizacijos „Center for Global Development“ vyresnysis darbuotojas Jeremy Konyndykas, rengęs JAV vyriausybės pandemijos atmintinę Baracko Obamos prezidentavimo metais. – Sprendimas nesiruošti akivaizdžios grėsmės akivaizdoje nėra pateisinamas, kai paaiškėja, kad vėliau ši grėsmė taps nebevaldoma.“
