Kovo 26 d. ryte iš Strasbūro stoties išvykęs greitaeigis traukinys pateko į Prancūzijos istoriją – bet ne dėl to, kad sumušė greičio rekordą. Traukinys vežė 20 prie gyvybę palaikančių aparatų prijungtų pacientų, paguldytų ant sėdynių užkeltose lovose, po keturis viename vagone. Traukinys juos vežė iš rytų Prancūzijos (kurioje Covid‑19 protrūkis prasidėjo pirmiausia) į Nantes, Angers ir kitų vakarinės šalies dalies miestų intensyvios terapijos skyrius. Iki balandžio 1 d. pacientus gabenti pritaikyti traukiniai iš rytų ir Paryžiaus išvežė kelias dešimtis pacientų. Prancūzijoje greitaeigiai traukiniai kritinės būklės pacientus gabeno pirmą kartą. Šis sprendimas – dalis pastangų visoje šalyje sumažinti pacientų skaičių perpildytose regioninėse ligoninėse, nesugebančiose susidoroti su pandemija.
Iki balandžio 1 d. Prancūzijoje užfiksuoti 57 763 ligos atvejai ir 4 043 mirtys. Šalies trajektorija ne tokia baisi kaip Italijos ar Ispanijos, tačiau mirčių kur kas daugiau negu Vokietijoje. Valstybė ruošiasi dar sunkesniems išbandymams – vyriausybė pratęsė karantiną iki balandžio 15 d. ir įspėjo gyventojus: „Turėsime išgyventi labai sunkų, labai įtemptą, labai skausmingą laikotarpį.“ Prancūzija istoriškai valdoma centralizuotai ir turi galingą tvarkai palaikyti skirtą administracinę struktūrą, gyvuojančią dar nuo Napoleono laikų ir iš dalies pradėtą prieš jį valdžiusių karalių. Krizė atskleidė, kad tokia sistema turi nemažai privalumų – tačiau turi ir trūkumų.
Senasis Prancūzijos įprotis valdyti centralizuotai atsiskleidžia pažvelgus, kaip greitai nuo kovo 18 d. į skirtingas ligonines imta siųsti kritinės būklės pacientus. Protrūkio pradžioje nemažai ligos atvejų aptikta Aukštutinio Reino departamente – jie išplito Mulhouse vykusiame evangelikų susibūrime. Kai prezidentas Emmanuelis Macronas kovo 17 d. karantiną įvedė visoje šalyje, intensyvios priežiūros padaliniai jau buvo perpildyti. Paaiškėjo, kad vykdant pasiruošimo nelaimėms pratybas, valstybinė geležinkelių įmonė SCNF jau praeitais metais išbandė medicininėms reikmėms pritaikytus paprastus keleivinius traukinius. Dabar greitaeigiai traukiniai įtraukti į visą valstybę apimančią transportavimo sistemą, kurioje taip pat dalyvauja ir karinės pajėgos. Oro pajėgos skraidino kritinės būklės pacientus iš rytų Prancūzijos į ligonines Bretanėje, Bordo ir Marselyje, o „Mistral“ klasės jūrų laivyno laivai gabeno kitus sunkiai sergančius pacientus iš Korsikos į Marselį. Iš rytų Prancūzijos pacientų priėmė ir kaimyninės šalys.
Administracinis Prancūzijos aparatas taip pat pasitarnavo norint įvesti ir palaikyti griežtas karantino priemones. Po karantino paskelbimo praėjus vos vienai dienai centralizuotoje biurokratijos sistemoje jau spėta sukurti naują formą, kurią, norėdamas pateisinti, kodėl išėjo iš namų, turėjo užpildyti kiekvienas gyventojas. Beveik tuščiose gatvėse, parkuose ir paplūdimiuose patruliuojantys policininkai ir žandarai šiuos dokumentus patikrino net 5,8 mln. kartų ir paskyrė 359 000 baudų. Tam niekas beveik neprieštaravo, kaip ir neprieštaravo vyriausybės įvestam „kritinės visuomenės sveikatos padėties“ įstatymui, kuris suteikia vyriausybei teisę kontroliuoti tam tikrų produktų kainas ir pareikalauti atiduoti jų atsargas. Senus valdymo įpročius pakeisti sunku.
Kilus nelaimei pasinaudota ir senesnėmis centralizuotos biurokratijos pavaldumo struktūromis. Bandydamas paremti darbuotojus ir verslus, finansų ministras Bruno Le Maire įvedė įmones darbuotojų neatleisti skatinančią „dalinės bedarbystės“ programą, kuria pasinaudojus 84 proc. jų atlyginimų sumoka valstybė. Nepaisant iš pradžių kilusių trikdžių, dabar jai jau priklauso 3,6 mln. darbuotojų. Panašu, kad Prancūzija atrado savo vidinį Žaną Batistą Kolberą – karaliaus Liudviko XIV finansų kontrolierių. Kovo 31 d. apsilankęs medicininių kaukių gamykloje E. Macronas pareiškė, kad „ateitis nebebus tokia kaip praeitis“ ir kad nepaprastai svarbu „Prancūzijoje pradėti gaminti daugiau“. Net daugelio nemėgstamas papietauti parketu išklotose svetainėse dažnai susiburiantis Paryžiaus elitas dabar tapo naudingas, nes prabangos prekių įmonių ir automobilių dalių gamintojų vadovai gamyklas perleido sveikatos reikmenims gaminti.
Tačiau Prancūzija taip pat atrado ir tokios sistemos trūkumus. Vienas iš jų – centralizuotai priimti sprendimai gali būti neteisingi. Pavyzdžiui, pažvelkime į kaukių trūkumą. 2012 m. vykdant pasiruošimo nelaimėms pratybas Prancūzijoje buvo sukauptos 1,4 mlrd. kaukių atsargos. Tačiau prasidėjus Covid‑19 krizei, jų tebuvo likę tik 140 mln. Taip nutiko dėl to, kad priimtas klaidingas sprendimas esant poreikiui kaukes greitai importuoti iš Kinijos ir kitų šalių.
Kitas trūkumas – centralizuota valdžia gali užkirsti kelią vietinėms iniciatyvoms. Palyginus su Vokietija, Prancūzija atsilieka diagnozavimo srityje. Decentralizuota Vokietijos sveikatos priežiūros sistema paskatino skirtingas šalies laboratorijas greitai kurti diagnozavimo įrankius ir anksti pradėti juos naudoti. „Napoleono klausimas labai svarbus, – teigė prieš 15 metų pasiruošimo nelaimėms pratybose dalyvavęs ekspertų organizacijos „Foundation for Strategic Research“ atstovas François Heisbourgas. – Diagnozavimo srityje puikiai centralizuota sistema apgailėtinai žlugo.“
Be to, centralizuota sistema labai priklausoma nuo visuomenės pasitikėjimo, nes jokių kitų valdžios šaltinių nėra. Tačiau norint užsitarnauti pasitikėjimą, reikalinga kantrybė, o jos sulaukti nelaimės atveju sunku. Šitai paaiškėjo kilus ginčams dėl Covid‑19 gydymo chlorokvinu, kaip rekomendavo Marselio mikrobiologas Didier Raoult. Nors centrinė Prancūzijos sveikatos apsaugos tarnyba išreiškė abejones, kad toks gydymas būtų veiksmingas, ant šaligatvio prie jo klinikos nusidriekė ilgos eilės. Iš pradžių sveikatos apsaugos ministras Olivier Véranas laikėsi protokolo ir pareiškė, kad gydymas chlorokvinu nebus patvirtintas tol, kol nebus atlikti visi klinikiniai testai. Tačiau visuomenės kantrybei senkant, kovo 26 d. ministras išimtiniais atvejais leido juo gydyti Covid‑19 sergančius pacientus.
Ši akimirka labai nemaloni puikią sveikatos apsaugos sistemą ir vieną ilgiausių vidutinių gyvenimo trukmių turinčiai valstybei. Prancūzija tikisi, kad dėl karantino į ligonines atvežamų pacientų sumažės tiek, kad būtų įmanoma tinkamai jais rūpintis, kol atkeliaus papildoma įranga, taip pat ir labai reikalingi respiratoriai. O kol kas ligoninėse daroma viskas, kas tik įmanoma. Paryžiuje, kur gatvės tuščios, o intensyvios terapijos skyriai pilni, ruošiamasi didžiausiems išbandymams.