Šiandien yra skaičiuojama jau daugiau nei pusė milijono užsikrėtusiųjų ir beveik 30 000 tūkstančių mirčių atvejų. Prie šių skaičių kitimo prisidėjo ir Užsachario Afrikos regionas, kurį virusas pasiekė vėliausiai, tačiau dėl vyraujančio skurdo, mažo šalių vyriausybių dėmesio bei prastos sveikatos apsaugos sistemos, plinta greičiau, nei manyta.
Lietuvos politikų darbotvarkėje dažniausiai nieko neišgirsite apie Užsachario Afriką ir retas susimąstome, kad daugelis elementų, kurie yra mūsų išmaniuosiuose telefonuose ar kompiuteriuose – atkeliauja iš šio kontinento pagamintų naudingųjų išteklių. Dėl šios priežasties, šiandieninėje situacijoje turime užduoti svarbius klausimus, kurie padėtų apžvelgti susidariusią situaciją: ar ten esančios šalys yra pajėgios įveikti galimą ligos protrūkį? Kokie galimi susidorojimo su plitimu scenarijai ir kaip savo ištekliais turtingiausias žemynas gali paveikti bendrą pasaulio ekonomiką?
92 procentai, rodantys labiausiai pažeidžiamas šalis – priklauso Užsachario Afrikai
Nors kasdien galime matyti vis daugiau pasveikusiųjų, vasario mėnesio pabaigoje, pasaulyje vis dar buvo galima rasti nemažai valstybių, kurių COVID-19 nepasiekė. Tarp jų buvo galima išskirti ir Užsachario Afrikos regioną, tačiau kovo mėnesio pradžioje koronavirusas neaplenkė šio krašto gyventojų. Mėnesio pradžioje čia buvo patvirtinti trys naujojo užkrato atvejai, kurie davė startą šios ligos tolimesniam plitimui regione. Pradiniuose tyrimuose, kuriais bandoma modeliuoti galimą koronaviruso plitimą regione, daug dėmesio buvo skiriama kelionėms oro transportu. Specialistai pabrėžė, kad reikėtų riboti ar stabdyti oro susisiekimą, ypač tose valstybėse, kur jis yra didesnis nei įprastai, t.y. Dramblio Kaulo Krante, Etiopijoje, Kenijoje, Mauricijuje, Pietų Afrikoje ir Tanzanijoje.
Dar 2016 m. JAV ne pelno siekianti organizacija „Rand“ sukūrė infekcinių ligų pažeidžiamumo indeksą, kuris įvertina demografinius rodiklius ir sveikatos priežiūros sistemas, taip pat aplinkos, politinius ir ekonominius veiksnius. Pagal atliktus tyrimus paaiškėjo, kad Pietų Afrikos gebėjimas kovoti su ligų protrūkiais yra didžiausias Užsachario Afrikos regione, o Nigerijos – silpniausias tarp tų šalių, kuriose gausu oro keleivių (nors 2014 m. ji labai sėkmingai sustabdė Ebolos plitimą). Pateikti duomenys gali ir šiek tiek šokiruoti, kadangi iš 25 visame pasaulyje labiausiai pažeidžiamų šalių indekse, net 22 yra priklausančios Užsachario Afrikos regionui. Dėl silpnos sveikatos infrastruktūros, skurdo, kai gyventojai negali susimokėti už kokybišką sveikatos draudimą, konfliktų ir prastų sanitarinių sąlygų, ekspertai ne kartą perspėjo apie gresiančius pavojus. Ne išimtis ir naujasis virusas, kuris, galimai, sparčiai plis Juodosios Afrikos regione. Taip pat svarbu pastebėti, kad stebėdamos iš tolo, kaip Azijoje ir Europoje vyksta viruso krizė, kai kurios Subsacharinės Afrikos šalys praleido nepakankamai laiko užsakydamos priemones, kurios leistų prevenciškai apsisaugoti.
COVID-19 turėtų sulaukti mažai dėmesio
Ekspertai akcentuoja ir tai, kad regione nėra aukštos kokybės diagnostikos įrangos ir pakankamai reagentų, jog būtų galima žinoti tikruosius Užsachario Afrikoje esančius užsikrėtimo atvejus. Visi sutinka ir su tuo, kad Užsachario Afrikos regiono valstybės nesiims drastiško Kinijos stiliaus ir nepuls malšinti viruso protrūkio. Daugelio šalių vyriausybės regione vis dar lygiagrečiai susiduria ir su kitomis problemomis – sausros ir ciklonų padariniais. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog valdžios politiniai sprendimai ir fiskalinės paskatos bus nukreiptos ne į COVID-19 ir daugiausia dėmesio sulauks vietinės ekstremalios situacijos. Tačiau galima žiūrėti į situaciją ir iš kitos pusės bei tikėtis, kad patys gyventojai bus budrūs. Nuo šio protrūkio pradžios, PSO rėmė ir Užsachario Afrikos šalių vyriausybes, teikdama tūkstančius tyrimų rinkinių, apmokydama dešimtis sveikatos darbuotojų ir stiprindama stebėjimą bendruomenėse. Galima tikėtis, kad bendruomenės bandys prisitaikyti prie įvedamų priemonių ir turės kuo didesnę saviizoliaciją. Tuo tarpu politikai turėtų suvokti epidomijos reikšmę ir pasirūpinti draudimais keliauti, kviesti laikytis pagrindinių higienos normų, plauti rankas kelis kartus per dieną ir panaudoti efektyviai skiriamą paramą. Tai būtų gera pradžia.
Panašu, kad šią savaitę kai kurios šalys, tokios kaip Somalis, Čadas, Bisau Gvinėja ir visai neseniai Madagaskaro sala uždrausdamos skrydžius, jau ėmėsi ryžtingų sprendimų, kurie prisidės prie mažesnio viruso paplitimo. Taip pat Žaliasis Kyšulys – tropinis salynas prie Afrikos vakarinės pakrantės, kuris labai priklausomas nuo turizmo ir gausiausiai žemyno gyvenanti tauta Nigerija prisijungė prie kitų tautų, uždrausdama skrydžius iš koronaviruso labiausiai nukentėjusių šalių. Pietų Afrika, labiausiai į pietus nuo Sacharos esanti šalis, uždraudė visus kruizinius laivus iš jos vandenų. Po truputi uždaromos mokyklos ir universitetai bei sustabdomi vieši renginiai.
Ekonominės pasekmės bus svarbios ne tik Azijai ar JAV
Virusas neabejotinai paveiks ir regiono ekonomiką. Ekspertų vertinimu, labiausiai nukentės šalys, kurioms Kinija daro didžiausią įtaką prekyba ir investicijomis. Pirmiausia, valstybės patirs ekonominių išlaidų, kurios bus susijusios su ligos suvaldymu. Antra, akivaizdu, jog nukentės pasiūla ir paklausa. Prekių ir paslaugų tiekimas pablogės dėl gamyklų ir biurų uždarymo, dėl to sumažės produkcija. Sumažės naudingųjų išteklių eksportas iš valstybių į kitas strategines šalis, dėl to, ekonomines pasekmes turėtų pajausti ne tik Azija ar JAV, bet ir Europai greitu metu turėtų pritrūkti svarbių išteklių. Be to, pasiūlos trūkumas, ypač maisto ir vaistų srityje gali sukelti infliacijos spaudimą. Vartotojai liks namuose ir nustos išleisti savo lėšas gaminiams. Atsižvelgiant į įtemptą daugelio vyriausybių, kurios vis dar labai priklausomos nuo išorės skolų finansavimo fiskalinę padėtį, centriniai bankai greičiausiai negaus didelės fiskalinės paramos, o pinigų politikos biudžetas daugelyje valstybių liks beveik tuščias.
Uždarius oro ir laivų uostus, smarkiai krito turizmo rodikliai. Smulkūs prekybininkai, prekiaujantys tekstilės, elektronikos ar namų apyvokos prekėmis, jau susidūrė su problemomis. Kadangi alternatyvių tiekėjų yra labai nedaug, situacija tampa sudėtingesnė kiekvieną dieną. Regiono viduje, ir taip esantis aukštas skurdo lygis gali dar labiau padidėti. Nežinia ir tai, ar mažai demokratiškose valstybėse, dar labiau pablogėjus situacijai, nebus apsieita be neramumų.
Gali būti perbraižoma supervalstybių pusiausvyra kontinente
Dalinai praradus viena iš didžiausių savo partnerių – Kiniją, verslininkai nebegauna jiems svarbios produkcijos. Sumažėjo pajamos iš regione esančio resursų gavybos ir eksporto, taip pat sutriko turizmas. Atsižvelgiant į įtemptą daugelio vyriausybių finansinę padėtį, neabejojama, kad padidės ir Užsachario Afrikos valstybių skola.
Tokios užsitęsusios krizės gali iš naujo paskatinti suderinti Afrikos santykius su supervalstybėmis. Bėgant metams, daugelis Afrikos šalių vis labiau pasitikėjo pigiu ir prieinamu Kinijos finansavimu sunkios infrastruktūros projektams kurti. Tačiau ištikus netikėtiems sukrėtimams, kilusiems dėl ligos protrūkio, strateginių interesų prioritetų pakeitimas tiek Afrikai, tiek Kinijai gali pakeisti esamą pusiausvyrą. Tokia padėtis gali palikti atvertas duris ir galimybes kitoms valstybėms, tokioms kaip Indija, Japonija, Saudo Arabija ir Turkija, užpildyti spragą ir įsitvirtinti kaip alternatyvius Afrikos žemyno plėtros partnerius. Kokių ilgalaikių politinių ir ekonominių pasekmių šis regionas sulauks, dabar prognozuoti sudėtinga, tačiau jau vasaros pradžioje rodikliai turėtų indikuoti, kokį poveikį naujasis virusas turės ne tik Azijai, Europai ar Šiaurės bei Pietų Amerikai, bet ir Užsachario Afrikos valstybėms.
