Yra klasikinis respiratorinių patologijų gydymo modelis: pirmiausia, uždėti ligoniui deguonies kaukę arba įvedus vamzdelį į nosį duoti papildomą deguonies dozę. Jei to nepakanka, naudoti BiPap prietaisą, kuris stipriau stumia orą į plaučius. Jei ir to negana, kitas žingsnis – dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas, perimantis ligonio kvėpavimo funkcijas.

Bet tokios procedūros dažnai negelbsti gydant „Covid-29“ ligonius. Gydytojai nustatė, kad pasiekus paskutinį šios schemos žingsnį, neretai būna per vėlu: ligonis jau miršta.

Per praėjusias pandemijas, tokias kaip 2003 metais siautęs pasaulinis SARS protrūkis, gydytojai bandė įminti šias paslaptis, konsultuodamiesi su kitais ligoninių gydytojais ar tyrinėdami medicinos žurnaluose publikuojamus straipsnius. Dažnai prireikdavo savaičių ar mėnesių, kol platesnę visuomenę pasiekdavo žinia apie persilaužimą.

„Covid-19“ atveju, suveikia vadinamosios medikų kolektyvinės sąmonės, arba šeimos, veiksnys. Dešimtys tūkstančių gydytojai jungiasi prie specialių socialinės žiniasklaidos grupių ieškodami atsakymų realiuoju laiku. Viena iš jų, feisbuko grupė pavadinimu „PMG COVID19 Subgroup“, turi 30 000 narių viso pasaulio mastu.

„Jeigu turėtumėte ligonį su kvėpavimo problemomis ir nežinotumėte, kuo
padėti, ką norėtumėte sužinoti?“ – kovo 12 dieną grupei rašė vienas intensyviosios terapijos gydytojas.

Pasipylė komentarai. Italijos plaučių ligų specialistai internetu transliavo paskaitas, kurias peržiūrėjo tūkstančiai. Kiti dalijosi patirtimi ir duomenimis iš Kinijos ir kitų šalių, jau paveiktų viruso. Jie išsiaiškino, kad geriausias būdas išgelbėti „Covid-19“ virusu užsikrėtusį ligonį yra kone iškart pereiti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato po paciento intubacijos.

Tai buvo tikras persilaužimas, sakė 41-ų metų gydytoja Hala Sabry, vadovaujanti interneto grupei. „Jeigu kam nors atsiranda kvėpavimo problemų, praleidžiate deguonies žingsnį ir pereinate tiesiai prie intubacijos.“

Turinas, Italija

Per, ko gero, pirmąją socialinės žiniasklaidos amžiaus pandemiją gydytojai susiduria su labai užkrečiamu virusu, kuris jau infekavo per 375 000 žmonių ir pražudė daugiau kaip 16 000 žmonių visame pasaulyje, trūkstant būtinų medicininių priemonių, įskaitant chirurgines kaukes ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus. Vyriausybės ir organizacijos, įskaitant JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrus ir Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), visomis išgalėmis stengiasi pagelbėti.

Gydytojai mėgina užpildyti informacijos spragas internetinėje erdvėje. H. Sabry, reanimacijos skyriaus gydytoja, dirbanti dviejose ligoninėse Los Andželo priemiesčiuose, supratusi, kad 70 000 narių „Physician Moms Group“, kurią ji įkūrė prieš penkerius metus feisbuke, yra be galo sukrėsta dėl „Covid-19“ masto, sukūrė „Covid-19“ grupės atšaką. Tiek daug gydytojų panoro prisijungti prie naujojo pogrupio, jog prisijungimo kodas feisbuke neatlaikė. Apie 10 000 gydytojų laukė eilėje, kol socialinės žiniasklaidos inžinieriai išsprendė problemą.

H. Sabry nėra tokia vienintelė. Koronaviruso tema užvaldė ir dvi feisbuko grupes, kurias įkūrė gydytoja Nisha Mehata, 38-erių metų radiologė iš Šarlotės miesto (Šiaurės Karolina). 54 000 narių gydytojų terapeutų grupė „Physician Side Gigs“, numatyta daugiausia dalykinėms diskusijoms, ir 11 000 narių grupė, pavadinimu „Physician Community“, įprastai gvildenanti bendresnio pobūdžio temas, dabar taip pat visą dėmesį ir laiką sutelkia į koronavirusą, tūkstančiai žmonių bando prisijungti.

„Mes jau išgelbėjome nemažai gyvybių vien dalydamiesi informacija apie socialinę izoliaciją, propaguodami istorijas iš tiesioginio fronto linijų, padedami diagnozuoti ir gydyti ligonius, nukreipti gydytojas prie kitų šaltinių“, – sakė N. Mehta.

Grupė „Brief19“, sudaryta iš trijų reanimacijos gydytojų, tviteryje kasdien skelbia informacijos apie pandemiją bei taikomą politiką santraukas. Sukurta kovo 20 dieną, grupė jau dabar turi 2 500 sekėjų.
Vienas iš „Brief19“ gydytojų, Jeremy Faustas, iš Bostone veikiančios ligoninės „Brigham and Women’s Hospital“ taip pat jau šešerius metus įkelia į internetą vaizdo ir garso įrašus su karščiausiomis skubiosios medicinos naujienomis. Praėjusią savaitę jis ir kita įrašų rengėja Lauren Westafer, Masačiusetso medicinos mokyklos universiteto skubiosios medicinos docentė, perėjo prie kasdieninės internetu plūstančių duomenų srautų analizės, aptardami mokslininkų be medicinos žurnalų publikuojamus straipsnius „Covid-19“ ir kitomis susijusiomis temomis.

Tūkstančiai gydytojų prisijungdami prie programos yra pasveikinami tokiu perspėjimu:

„Mes stengsimės pateikti jums atnaujintą informaciją apie COVID-19. Yra daug degančios informacijos ir daugelis iš mūsų pernelyg užsiėmę, kad perskaitytumėme ir įsisavintume visus jos srautus. Pastaba: jeigu klausysitės šių įrašų po kelių dienų ar vėliau, žinokite, kad informacija jau gali būti pasikeitusi, todėl prašome susipažinti su vėlesniais pranešimais.“

Kova su koronavirusu

„Kai kurie dalykai, apie kuriuos kalbame, kai kurios skleidžiamos idėjos ir požiūriai yra iš tiesų išradingi, bet jie nebūtinai atitinka mūsų įprastą požiūrį į sunkiai sergančius ligonius, – interviu sakė J. Faustas. – Jie nėra intuityvūs ar akivaizdūs, bet, kai juos išgirsti, jie įgauna prasmę.“

Yra ir neigiamų tokio greito dalijimosi informacija aspektų: dėl greičio gali įsivelti klaidų – be to, nėra laiko išsamiam tyrimui, norit įsitikinti, kad nauji metodai yra tokie saugūs, kokie galėtų būti.

Medicinos žurnalai, tokie kaip „The New England Journal of Medicine“, skuba perduoti duomenis apie naujausius pasiekimus internetu, dar prieš išsamiai juos patikrinę. Bet netgi iš lėto, gerai apgalvotos medicininės išvados gali būti vėliau nuvainikuotos, juk sveikatos priežiūros sistema evoliucionuoja be perstojo.

„Taip funkcionuoja medicina, – teigia H. Sabry. – Jūs išmokstate iš kitų žmonių nedaryti tų pačių klaidų, kad žmonės nemirtų.“

Šios pasaulinės gydytojų platformos sprendžia kai kuriuos itin keblius klausimus. Antrąją kovo savaitę gydytoja Christina Lang, 37-erių metų reanimacijos gydytoja iš Modesto miesto (Kalifornija), sunerimo išgirdusi kai kurių gydytojų pokalbius internetu: kai kurie ligoniai blogiau pasijuto vartodami ibuprofeną, plačiai kasdien vartojamą skausmą bei temperatūrą mažinantį vaistą. Ar ligoniai galėjo sau pakenkti, vartodami plačiai prieinamą vaistą pačioje koronaviruso protrūkio pradžioje?

Trumpame moksliniame pranešime, kurį kovo 11 dieną publikavo medicinos žurnalas „Lancet“, daroma prielaida, kad ibuprofenas, kuris parduodamas dar kitais prekių pavadinimais, įskaitant „Motrin“ ir „ Advil“, turėjo galimybę padidinti skaičių receptorių, kuriuos pasitelkia virusas atakuodamas sveikas žmogaus organizmo ląsteles ir plisdamas.

Tokia preliminari informacija, kuri paprastai naudojama kaip būsimų tyrimų bei studijų pagrindas, pakurstė karštas diskusijas tarp gydytojų socialinėje žiniasklaidoje. Prancūzijos sveikatos ministras Olivier Veranas tviteryje rašė, kad ligoniai turėtų ibuprofeną keisti acetaminofenu (paracetamoliu), kitu skausmą bei kūno temperatūrą malšinančiu preparatu, Jungtinėse Valstijose parduodamu kaip „Tylenolis“. „Tai patraukė mūsų dėmesį“, – sakė Ch. Lang.

Vėliau gydytojai iš Vašingtono, kuris po viruso protrūkio slaugos namuose virto pirmąja pavojinga teritorija Jungtinėse Valstijose, pažymėjo ACEP centre, jog nemažai vyresnio amžiaus „Covid-19“ ligonių skundėsi daugiausia gastroenteriniais simptomais, pavyzdžiui, pykinimu ir viduriavimu. Vėlgi Bronkse 70-metis ligonis iškart atkreipė gydytojų dėmesį kaip galimas koronaviruso atvejis. Ligoninė – padedanti slaugyti gretimų slaugos namų ligonius, – ėmėsi grupuoti visus pagyvenusius ligonius su gastroenterinias simptomais ir žemu kraujo spaudimu, kaip galimus „Covid-19“ ligonius, toks procesas vadinamas „kohorta“.
M. Smith ir M. F. Cortez

Įprasti medicininės informacijos arbitrai ne kažin kiek gelbėjo. Pasaulio sveikatos organizacija skelbė vieną kitam prieštaraujančius pranešimus. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) pareiškė neturinti įrodymų, kad tam tikri analgetikai gali pabloginti infekciją, bet nurodė, kad yra ir kitų prieinamų variantų. Šiuo metu atliekamas tyrimas.

Gydytojai gilinasi į šį klausimą ir leidžiasi į ilgas diskusijas internetu. Ch. Lang, kuri šiuo metu dėl motinystės atostogų nedirba ligoninėje, įsitraukė į debatus 1000 gydytojų grupėje, kuriai padeda vadovauti, ir paragino prisijungti infekcinių ligų bei visuomenės sveikatos specialistus. Kol specialistai nagrinėja duomenis, tinklalapio algoritmas leido prie diskusijos prisijungti šimtams kitų gydytojų, ir jų komentarai pasklido kitų gydytojų grupių internetinėse platformose. Užvirė karšti debatai.

„Situacija primena Laukinių Vakarų laikus, – pažymi Ch. Lang. – Mes kreipiamės į šias grupes, kad pasiektume naujausią informaciją. Norime būti tikri, kad atsižvelgiama į mokslinius duomenis ir kad galime jais remtis.“

Grupės laikosi skirtingų pozicijų. Iki kovo 17 dienos specialistai iš Ch. Lang „Openxmed“ grupės apsisprendė: jie priėjo prie išvados, kad neverta rizikuoti ir toliau gydyti koronavirusu sergančius ligonius ibuprofenu. Anot jų, galima tiesiog pereiti prie „Tylenolio“. Didesnė „COVID-19“ grupė pasiekė panašų susitarimą Bet tūkstančiai gydytojų iš N. Mehta‘os grupės nebuvo tuo įsitikinę; jų nuomone, nėra pakankamai įrodymų, idant praktika būtų keičiama.

„Reikia suprasti, kad medicina – tai ne vien juoda ar balta, – sakė Ch. Sabry. – Šiame pasaulyje vyrauja pilka spalva.“

Kitomis temomis internetinės diskusijos – pavyzdžiui, tos, kurios vyksta infekcinių ligų „centre“, kurį įkūrė „American College of Emergency Physicians“ (ACEP), – turi aiškų, galimai gyvybių gelbėjimo poveikį ligonių būklės įvertinimo ir gydymo kontekste.

„Jack D. Weiler“ ligoninėje Bronkse, Niujorke, 70-metė moteris buvo paguldyta su tokiais simptomais kaip nedidelis karščiavimas, pykinimas ir vėmimas, kurie numušė jos kraujo spaudimą. Gydytojai iš pradžių manė susidūrę su tipine sezonine liga, sakė Deborah White, ligoninės skubiosios medicininės pagalbos vicepirmininkė. Vėliau gydytojai iš Vašingtono, kuris po viruso protrūkio slaugos namuose virto pirmąja pavojinga teritorija Jungtinėse Valstijose, pažymėjo ACEP centre, jog nemažai vyresnio amžiaus „Covid-19“ ligonių skundėsi daugiausia gastroenteriniais simptomais, pavyzdžiui, pykinimu ir viduriavimu. Vėlgi Bronkse 70-metis ligonis iškart atkreipė gydytojų dėmesį kaip galimas koronaviruso atvejis. Ligoninė – padedanti slaugyti gretimų slaugos namų ligonius, – ėmėsi grupuoti visus pagyvenusius ligonius su gastroenterinias simptomais ir žemu kraujo spaudimu, kaip galimus „Covid-19“ ligonius, toks procesas vadinamas „kohorta“.

„Ši informacija mums tapo prioritetine, – teigė D. White pažymėdama, kad anksčiau tokie ligoniai būdavo dažnai siunčiami namo arba grąžinami į slaugos namus rekomenduojant laikytis lovos režimo ir paprastos dietos. Tačiau dabar daliai tokių ligonių nustatomas teigiamas Covid-19 testas. Kohortas, pažymėjo ji, paprastai nėra atliekamas tokiais atvejais, bet skubus dalijimasis informacija suteikė galimybę inicijuoti greitas ir svarbias korekcijas.

„Būtent tai mes ir darome, iškart, būtinu momentu keičiame kryptį, – sakė D. White. – Tokia skubiosios medicinos duona ir druska.“