Didelio masto užkratai dvidešimtojo amžiaus pradžioje suteikė impulsą šiuolaikinei visuomenės sveikatos infrastruktūrai. 1918 metų gripas paragino Jungtines Valstijas kurti Nacionalinius sveikatos institutus. JAV kariuomenės Antrojo pasaulinio karo kovos su maliarija programa 1946 metais pavirto užkrečiamųjų ligų centrais, arba CDC (Communicable Disease Center ). Po dvejų metų neseniai įkurtos Jungtinės Tautos įsteigė Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), siekdamos organizuoti pasaulinę kovą su infekcinėmis ligomis.
Amžių sandūroje tokia įvykių eiga davė stulbinančių rezultatų: Jungtinėse Valstijose gyvenimo trukmė pakilo 62 proc., nuo 47,3 metų 1900 metais iki 76,8 metų. Tuo pat metu su vakcinų pagalba buvo eliminuoti raupai ir poliomielitas, ir beveik atsikratyta kiaulytės, tymų, raudonukės ir kokliušo. Pagerėjusios sanitarinės sąlygos ir švaresnis vanduo išstūmė tokias infekcines ligas kaip cholera. Automobiliai, darbo vietos bei maistas tapo saugesni.
Tad kaip gi atrodytų viso amžiaus laimėjimų visuomenės sveikatos sferoje sąrašas 2099 metais?
Mokslininkai skiria daug laiko ir išteklių naujausiai – ir, anot daugelio, didžiausiai – žmonių sveikatai keliamai grėsmei: klimato kaitai. Ekspertai nerimaudami perspėja apie tai, kaip sparčiai pasaulis atsilieka savo galimybėmis kovoti su grėsmėmis ir ligomis, siejamomis su išsekintu gamtos pasauliu.
„Iššūkiai, su kurias susiduria sveikatos priežiūros profesija ir visuomenės sveikata, kyla už sveikatos sektoriaus ribų“, - teigia NIckas Wattsas, „University College London“ universiteto Pasaulio sveikatos instituto vykdomasis direktorius ir išsamaus 2019 metų tyrimo apie klimato kaitą ir visuomenės sveikatą pagrindinis autorius. Medicinos profesionalai ir institucijos yra pasiruošusios reaguoti į žinomas – ne nežinomas – grėsmes.
N. Wattsas ir jo grupė sudarė sąrašą krizių, kurių visuomenės sveikatos laimėjimų fone gali kilti 2099 metais: kaitra, miškų gaisrai, orai, nesuderinami su gyvybės palaikymu, oro tarša ir daug kitų. Pasak N. Watto, tam, kad pavyktų jas įveikti, visa sveikatos sistema gali nuspręsti, jog naudinga pereiti prie prevencinės priežiūros ten, kur įmanoma, pasitelkiant į pagalbą ir virtualią priežiūrą.
„Mes manėme, kad aplinka išliks tokia pati, nes aplinka iki šiol likdavo tokia pati, – sakė N Wattsas, – Mes neįvertinome visų privalumų, siejamų su stabiliu klimatu, svarbos, kol šis nepradėjo keistis.“
Problema – jau ne vien teorinė. Ankstesni su klimatu susiję įvykiai jau pakenkė visuomenės sveikatai. Pavyzdžiui, per istorinę 2003 metų karščio bangą Europoje mirė 70 000 žmonių. Kaip ir per dabartinę koronaviruso pandemiją ne visas šias mirtis sukėlė pati kaitra. „Jie mirė dėl to, kad sveikatos sistema neatlaikė, – sakė N. Wattsas – Nepaprastai panaši situacija, kokią matome dabar Italijoje.“
Aplinkos būklės blogėjimas jau dabar nurodomas kaip „Covid-19“ pandemijos priežastis. Kinijoje veikiantys laukinių gyvūnų turgūs – kur tiek gyvi, tiek nugaišę gyvūnai perkami ir parduodami ankštoje erdvėje, – greičiausiai leido virusams įsiskverbti į gyvūnų terpę, sudarydami sąlygas „ subręsti naujiems ligų sukėlėjams, tokiems kaip „Covid-19“, sakė Jonathnas Patzas, Viskonsino-Madisono universiteto Pasaulio sveikatos instituto direktorius.
Priešingai nei tymų ar poliomielito atveju, nėra vakcinos nuo ekosistemos sunaikinimo. Kaip 2004 metais „Aplinkos sveikatos perspektyvų“ moksliname straipsnyje rašė J. Patzas ir jo kolegos, „žmogaus sukelti žemės naudojimo pokyčiai yra svarbiausi įvairių infekcinių ligų protrūkių“ ir naujų epidemijų kilimo veiksniai.
Kai „Covid-19“ epidemija pasibaigs, pasaulinės visuomenės sveikatos bendruomenė ir nuo jos priklausantys viso pasaulio gyventojai galiausiai susidurs su didžiausiu 21-ojo amžiaus iššūkiu: pavojingiausiai iš visų sergantis ligonis gali būti planeta, kurioje gyvename.
