Žodžiu, turėjome (ir turime) visą paletę objektyvių ir nelabai situacijų bei pasakojimų, kurių bendras vardiklis – įspūdžiai iš Lietuvos vaikinų ir merginų, savanoriškai ar ne visai pasirinkusių tarnauti šaliai 9 mėnesius. Prasprūsdavo viešumon ir retų istorijų apie tai, kaip vienas kitas emigrantas, grįžęs iš svečios šalies, atlikdavo pareigą Tėvynei, tačiau jų nebuvo labai daug. Tiek kariškiai, tiek apskritai gynybos ekspertai supranta: mobilizacinės šalies galimybės yra ribotos, tačiau už Lietuvos ribų gyvena daugybė stiprių, dažnai patriotiškai nusiteikusių žmonių. Kaip jie elgtųsi išaušus dienai X, kai priešiškos kariuomenės invazija neišvengiama, o galbūt ir prasidėjo?

Vertinant kai kurių emigrantų pasisakymus socialiniuose tinkluose, naujienų portaluose, gali susidaryti įspūdis, kad padoresnis eurų, dolerių ar svarų kiekis yra pakankama priežastis spjauti per petį ir atsižadėti Tėvynės sunkią akimirką. Ar tikrai taip? Pabandžiau išsiaiškinti susitikęs su laikinai į Lietuvą grįžusiu emigrantu ir likau maloniai nustebęs – dalis lietuvių ne tik grįžtų, imtų ginklą į rankas, jei reikėtų, tačiau būdami užsienyje intensyviai tam ruošiasi. Bet apie viską – iš pradžių.

Karas. Ar grįžtų į Lietuvą užsienio lietuviai?

Danija nėra mėgstamiausia lietuvių migracijos šalis ir nė iš tolo negali lygintis su populiariausiomis Jungtinės Karalystės, Airijos ir Norvegijos kryptimis, tačiau visgi lietuvių ten nėra mažai. Savo laimę kuria, kaip kas išmano.

Danijos savanoriškąsias pajėgas sudaro daugiau kaip 46000 narių (2014 m. duomenimis), iš kurių daugiau nei 15000 – aktyvūs, o likę priskirti rezervui. Maždaug 15 procentų narių – moterys. Pagrindinė užduotis – remti ginkluotąsias pajėgas tiek šalies viduje, tiek tarptautinėse misijose. Pajėgos skirstomos į 3 pagrindines rūšis: armijos (arba sausumos) – Hærhjemmeværnet, jūrų – Marinehjemmeværnet ir oro – Flyverhjemmeværnet.

Karas. Ar grįžtų į Lietuvą užsienio lietuviai?

Skirtingai įvardytos pajėgų rūšys reiškia ne visai tą patį, ką jų atitikmuo reguliarioje kariuomenėje. Tiesiog savanoriškas jūrų pajėgų komponentas daugiau dirba kranto, priekrantės zonoje, turi nedidelių vandens transporto priemonių ir gerai susipažinęs su landšafto ir veiksmų vandenyje specifika, oro pajėgų Danijos savanoriai atlieka oro uostų, orlaivių apsaugą, turi reikalingų įgūdžių, kaip elgtis kovinių oro priemonių operacinėje aplinkoje.

Mano pašnekovas Vytautas (vienoje iš nuotraukų jūs jį ir matote) tarnauja būtent tokiame – savanorių oro pajėgų – dalinyje.

Karas. Ar grįžtų į Lietuvą užsienio lietuviai?

Stiprūs pradmenys karo medicinos srityje, taktinės mažų padalinių veikimo žinios ir praktika, ryšiai ir, žinoma, veiksmai oro uostuose, reikalavimai operacijoms orlaivių veikimo zonoje – tai nėra tiesiog dalykai, kurių mokomasi ir išmokstama. Laikomi egzaminai, mokymų ir pratybų metu renkami įskaitiniai taškai, o nepasiekus reikiamo jų kiekio tavo kvalifikacija vienu ar kitu lygmeniu nepatvirtinama.

Karas. Ar grįžtų į Lietuvą užsienio lietuviai?

223 eskadrilė, kurioje tarnauja Vytautas, aktyviai gali veikti ne tik su reguliariųjų pajėgų kariškiais, bet ir su policija bei jų spec. daliniais, ugniagesiais gelbėtojais ieškoti dingusių žmonių, medikais. Lietuvis rodo telefone specialią programėlę Hjerte løber („Širdies bėgikas“) – pagal GPS signalą fiksuojama konkreti jo, kaip pirmąją medicininę pagalbą gebančio suteikti asmens, buvimo vieta bei nurodomi vietoje esantys defibriliatoriai. Rodant testinę versiją su Danijos didmiesčio žemėlapiu jis mirgėjo raudonų taškelių gausa; išbandžius tą patį Vilniaus mieste, vietų, kuriose buvo galima rasti defibriliatorių, reikėjo gerokai paieškoti.

Šiuo metu eskadrilėje tarnauja net 8 lietuviai, dvi iš jų – merginos. Trys iš aštuonių lietuvių tarnavę Lietuvos kariuomenėje.

Karas. Ar grįžtų į Lietuvą užsienio lietuviai?

Eskadrono vadas, danas leitenantas Mathiasas A.G., taip apibūdino savo pavaldinius iš Lietuvos: „Atsiradus eskadrilėje lietuviams, iš pradžių jie stengėsi laikytis vienas kito, tačiau man reikalinga struktūra kaip komanda neskaidant jos nacionaliniu pagrindu. Lietuviai buvo išskaidyti į mažesnius skirtingus vienetus, pramaišiui su vietiniais danais. Tiesa pasakius, lietuviai linkę aktyviau mokytis ir treniruotis negu mano pavaldiniai danai, o, kai kalba Lietuvos kariuomenėje tarnavę lietuviai, visi kiti įdėmiai klausosi.“

Pasiklausius kalbų apie „naivius vakariečius, kurie nesuvokia Rusijos grėsmės“, pašnekovo klausiu tiesiai: „Dėl ko jūs treniruojatės? Ką įvardijate kaip didžiausią grėsmę? Teroristus iš fundamentalaus islamo pasaulio, ekologines, technogenines katastrofas ar... ?“

Vytautas šypteli: „Visi viską supranta ir nekuria iliuzijų. Jeigu reikės kariauti, reikės kariauti su Rusija.“

Karas. Ar grįžtų į Lietuvą užsienio lietuviai?

Koks pagrindinis motyvas tarnauti kitos šalies karinėje struktūroje? Pinigų savanoriai negauna, o dažna laisva diena praeina mokymuose. Vytautas vaizdžiai pasakoja apie paskutines pratybas, kai siekdami išlikti nepastebėti jie daugiau negu kilometrą šliaužė, ropojo bei plaukė melioraciniais grioviais ir pralaidomis iš dangaus krentant šlapdribai, o išlipus reikėjo praleisti naktį jokiu būdu nekuriant laužo.

Ir visa tai – ne iš paiko „neturėjimo ką veikti“, noro gauti adrenalino. Tam yra kitų būdų. Kaip sako Vytautas: „...visi mano eskadrono kariai lietuviai turi reikiamų įgūdžių, turi norą ir pasiryžimą, turi ekipuotę ir priemonių, o garaže stovi 4 ratais varomas automobilis. Patikėkit, užpuolus Lietuvą žmonių srautas bus ne tik iš Lietuvos, bet ir priešinga kryptimi.“

Karas. Ar grįžtų į Lietuvą užsienio lietuviai?
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (106)