Naujajame tyrime, kurį antradienį paskelbė „Nature Communications“, nagrinėjamas šių „lūžio taškų“ mechanizmas 40-yje atskirų ekosistemų, įskaitant miškus, koralinius rifus ir pelkes. Remdamiesi ankstesniais tyrimais ir modeliais, tyrimo autoriai daro prielaidą, jog didžiausių pasaulio ekosistemų tariamas stabilumas yra „apgaulinga nuoroda į galimą jų suirimo greitį“.
Išvados suteikia naujų įžvalgų, kaip tebesitęsianti tarša ir žemės sistemų išsigimimas gali transformuoti pasaulio aplinką. Nors tiksliai prognozuoti vis dar yra sunku, kaip rašo autoriai, „mes turime būti pasiruošę bet kurios natūralios sistemos pokyčiams, kurie veikiau tikėtini per metus ir dešimtmečius nei per amžius ir tūkstantmečius“.
Autorių teigimu, vyriausybės turėtų pasinaudoti turimu laiku vis trapesnėms sistemoms sutvarkyti. Vos tik šios sistemos ims irti, transformacija vyks greitai. Amazonės drėgnos atogrąžų girios, rašo tyrimo autoriai, gali virsti atviromis savanomis per kokį penkiasdešimt metų. Karibų regiono koraliniams rifams išnykti užtektų ir penkiolikos metų.
Analizė papildo didelę grupę tyrimų, kuriais mėginama atskleisti Žemės sistemoms gresiančias rizikas, ypač svarbias ekologiniam stabilumui bei žmogui. Šioje plataus masto analizėje didelis dėmesys skiriamas ir Atlanto šiltoms vandens srovėms, palaikančioms vidutinį Europos klimatą, Afrikos ir Indijos musonams ir poliarinio ledo paklodžių tirpimui, prisidedančiam prie kylančio jūrų lygio.
Kasdieniniame gyvenime priežastiniu ryšiu pagrįstas požiūris gali žmonėms suteikti toli siekiančių įžvalgų. Bet suvokimas, kaip tie pokyčiai iš tiesų gali vykti – iš lėto, o paskui staiga – galėtų būti pirmas žingsnis sprendžiant šį iššūkį, ypač didžiuliuose anglį kaupiančių drėgnųjų atogrąžų miškų plotuose. „Yra veiksmingų priemonių, kurių galime imtis dabar, pavyzdžiui, apsaugoti dabartinius miškus, siekti išlaikyti įvairovę, mažinti tiesioginį miškų ruošos, deginimo, valymo bei klimato kaitos spaudimą“, – savo pareiškime teigė Georgina Mace, Londono universiteto koledžo bioįvairovės ir ekosistemų profesorė.
