Nepaisant nuolatinių reformų, šiandieninė Lietuvos valstybinė mokykla nėra stipriai pasikeitusi. Didelis krūvis įvairių užduočių, faktų, formulių mokymasis yra sunkus darbas, pagal kurį sistema vertina mūsų jaunuosius piliečius. Jeigu dėl mokykloje užkraunamo krūvio būtų skundžiamasi, visada galima pirštu rodyti į rytų valstybes, tokias kaip Japonija, Kinija, Singapūras, kurios pasižymi dar didesniu spaudimu vaikams. Nors šių valstybių akademinė sėkmė yra pagrindžiama aukštomis vietomis tarptautinėje statistikoje, gali būti, kad tai nėra vienintelis kelias į sėkmę. Juolab, reikia nepamiršti, kad nuo pat mažens patiriamas stiprus psichologinis spaudimas gali turėti negrįžtamų pasekmių žmogaus raidai, gyvenimo kokybei.
Suomijos švietimo sistemoje atlikti pokyčiai neabejotinai pasiteisino, akademiniai šalies rodikliai yra vieni tarp pasaulio geriausiųjų, jie lenkia net Jungtines Amerikos Valstijas, demonstruojančias ypatingą susidomėjimą pasisekusia Suomijos mokslo reforma. Statistinius duomenis apie akademinius valstybių pasiekimus kiekvienais metais teikia „Tarptautinė moksleivių pažangumo vertinimo programa“ („Programme for International Student Assessment“ (PISA)).
Socialinė nelygybė ir atskirtis yra viena opiausių problemų, augančių vakarų pasaulyje. Atsižvelgiant į tai, Suomijos švietimo sistema tapo įrankiu, demonstruojančių būdą kaip šią problemą galima būtų spręsti bent iš dalies. Valstybėje nebeliko privačių mokyklų, o tai reiškia, kad visi vaikai turi lygias akademines galimybes, neatsižvelgiant į šeimos finansinę padėtį. Tai yra puikus socialiai orientuotos valstybės elgesio pavyzdys, siūlantis, kad vaikų išsilavinimu neturėtų būti prekiaujama. Valstybė yra suinteresuota auginti sąmoningus visuomenės narius, suteikti galimybę talentingiems vaikams tobulinti gebėjimus, realizuoti turimą potencialą. Perspektyvoje užtikrintas aukšto lygio švietimas reiškia pažangą įvairiose srityse: technologinių inovacijų, ekonomikos, kultūros ir kt. Nenuostabu, kad Suomija taip pat yra laikoma ir viena saugiausių valstybių. Didelė nusikaltimų dalis pasaulyje yra įvykdoma ekonominiu pagrindu, todėl gerinant visuomenės užimtumo galimybes, remiantis efektyvia švietimo sistema, ženkliai sumažinama ir nusikaltimų rizika.
Privačių mokyklų atsisakymas nebuvo vienintelis svarus sprendimas, Suomijoje atsisakyta standartizuotų testų, pagal kurių rezultatus mokyklos paprastai vertinamos nuo prasčiausios iki geriausios. Ši sistema dažnai kuria nemažą įtampą, o mokiniai ruošiami tam, jog kuo geriau atsakytų į testuose užduodamus klausimus. Suomijoje tokia sistema buvo sukritikuota, motyvuojant, jog žinių „kalimas“ anaiptol nėra mokymasis, jis nesuteikia ilgalaikės naudos moksleiviui, todėl nėra tikslingas. Tai nereiškia, kad suomių vaikai mokyklose neatlieka testų, tačiau jie kelia ženkliai mažesnę įtampą. Jų paskirtis yra refleksinė, mokykla pati vertina rezultatus, atitinkamai reaguoja į juos, nerizikuodama prarasti valstybės finansavimo. Testų sureikšminimas dažnai verčia pamiršti tokius žmogiškuosius poreikius kaip poilsis, pasitenkinimo jausmas, įtampos mažinimo praktika. Visi šie veiksniai lemia gebėjimą susikoncentruoti, tai aktualu ne tik moksleiviams, bet ir darbo aplinkoje veikiantiems žmonėms. Esant tinkamoms sąlygoms, sveikas suaugęs asmuo darbo dienos metu efektyviai koncentruoti dėmesį gali apie 3–4 valandas, tam reikalingos pastangos susitelkti iš naujo kas 10–20 minučių. Vaikų ir paauglių gebėjimas sutelkti dėmesį yra mažesnis, rodikliai varijuoja, atsižvelgiant į vaiko amžiaus grupę, bet naivu tikėtis, kad septintokas išliks dėmesingas šešių pamokų metu. Vaikai, kuriems dėl įvairių priežasčių yra ypatingai sunku sutelkti dėmesį, įvardijami nedrausmingais, visiškai neatsižvelgiant į pačios mokymo sistemos trūkumus, bei vaiko poreikių neatitinkančią metodologiją.
Suomijoje didelis dėmesys skirtas užtikrinti tinkamam pedagogų pasirengimui. Asmenys, norintys dirbti su vaikais, privalo turėti magistrantūros studijų laipsnį. Pedagogas, pasirinkdamas savo karjerą, supranta, kad šiam darbui jis turės atiduoti didžiąją dalį energijos, o pašalinė veikla tampa sunkiai suderinama. Taikant šiuos reikalavimus, siekiama užtikrinti, kad pedagogai būtų tikri savo srities profesionalai, o jų darbo kokybė patikima, kadangi šalyje mokytojams suteikiama didelė metodologinė autonomija. Pasitikėjimą šalies pedagogais išreiškia ir vaikų tėvai, kuriems nereikia ieškoti ypatingų mokyklų, pasižyminčių išskirtiniais rezultatais. Visuomenėje vyrauja nuostata, kad geriausia yra artimiausia apylinkės mokykla, kadangi joje, kaip ir kitose valstybės mokyklose, palaikomi tokie pat aukšti standartai.
Gana populiarus gandas tvyro ir kalbant apie mokiniams skiriamus namų darbus. Būtų netikslinga teigti, kad namų darbų vaikai neturi atlikti, tačiau jų kiekis iš tiesų mums atrodytų neįprastas. Net ir vyresnio amžiaus vaikai namuose užduotis atlieka per apytiksliai trisdešimt minučių. Nedidelis namų darbų kiekis pagrindžiamas laisvalaikio svarba, pabrėžtina, jog laisvu metu vaikai turi domėtis pomėgiais, lavinti jiems reikalingus gebėjimus, lankyti būrelius. Taip pat akcentuojamas socialinių įgūdžių lavinimo poreikis. Vaikai turi daugiau laiko bendrauti su savo tėvais, bendraamžiais, nesijaudindami dėl neatliktų namų darbų krūvio. Suomijos mokyklų pedagogai bei kiti atstovai pastebi, kad mokyklos pasaulyje dažnai nebeleidžia vaikams jaustis vaikais. Žaisdami mažyliai taip pat mokosi, net ir karstymasis medžiais gali tapti pravarčia pamoka, vaikai lavina motorinius gebėjimus, susipažįsta su juos supančia gamta, augmenija bei jos gyventojais.
Nepaisant Suomijos švietimo sistemos sėkmės, kai kurie kritikai įžvelgia trūkumą: vaikai gali nuolat tikėtis lengvos sėkmės ir pabūgti, kai tikslas reikalauja įdirbio. Tačiau tokie nuogąstavimai statistiškai šiandien nėra pagrįsti. Anot Suomijos pedagogų, vaikai mokydamiesi turi atrasti tai, kas juos domina, ką jie sugeba atlikti geriausiai. Tuomet sėkmė savaime tampa mėgiamo darbo palydove. 2019 metų gruodį buvo paskelbti naujausi „PISA“ organizacijos duomenys, pagal kuriuos Suomija ir toliau išlieka viena iš pasaulyje lyderiaujančių švietimo sistemos pavyzdžių.
