II-jo Pasaulinio karo pradžioje, nepaisant griežtos savo neutralumo politikos Nyderlandai turėjo neblogai išvystytą aviapramonę, kuri specializavosi karo lėktuvų gamyboje. 1933 metais, vokiečių kilmės konstruktoriaus A. Fokkerio įkurtoje įmonėje pradėtas vystyti gana originalus „oro kreiserio“ projektas „Luchtkruiser“.
Projekto rezultatas – greitas dvimotoris lėktuvas ginkluotas dvejomis 20 mm patrankėlėmis bei kulkosvaidžiais. Numatomas ilgas skrydžio laikas be degalų papildymo leido šiam orlaiviui patruliuoti dideliais atstumais ir pasitikti potencialų priešą nepriartėjusį prie gyvybiškai svarbių šalies objektų. Planuose buvo 130 vnt. lėktuvų tiekimas Nyderlandų Karinėms Oro pajėgoms, tačiau, kaip žinoma, planams ne visad lemta tapti realybe.
Jau 1938-aisiais, karinei aviacijai vystantis septynmyliais žingsniais, „naujasis“ lėktuvas buvo laikomas kiek pasenusiu. Su kodiniu vardu „Fokker T.V“ pas Nyderlandų aviatorius pateko tik devyni lėktuvai, iš kurių buvo suformuota atskira eskadrilė „BomVa“ pavadinimu, tuo tarpu kariškiai žvalgėsi naujo vidutinio bombonešio savo poreikiams patenkinti.
Vokiečių puolimas 1940 m. nebuvo Nyderlandams staigmena. Žvalgybos agentūra, teigiama, apie būsimą agresiją perspėjo mažiausiai prieš parą laiko ir dalis pilotų, tą 1940-ųjų gegužės rytą jau sėdėjo savo lėktuvuose su pašildytais varikliais. Viso šalis turėjo 75 modernios aviacijos vienetus, iš kurių, kaip jau minėta, 9 buvo straipsnyje aprašomi „Fokker T.V“ orlaiviai.
Bombonešių eskadrilė bazavosi pagrindiniame Nyderlandų Schiphole oro uoste, kuris ir tapo pagrindiniu Luftwaffe 4-osios eskadros atakos taikiniu. Pirmąją atakos bangą sudarė 35-ri Xe-111 ir Ju-88, kuriuos dengė apie 20 Me-109 naikintuvų. Nepaisant pasiruošimo, vokiečiams pavyko užklupti priešą netikėtai–skutamuoju skrydžiu nepastebėti prisiartinę prie aerodromo, dalis bombonešių išmetė savo mirtiną krovinį ant oro uosto angarų. Tai tapo signalu olandų pakilimui.
Visa „Fokker T.V.“ eskadrilė sėkmingai atitrūko nuo pakilimo tako ir kartu su kolegomis iš 2-osios naikintuvų eskadrilės, stojo į mūšį. Pilotai numušė 4-is vokiečių lėktuvus. Pirmasis pasižymėjo pagrindinis šios istorijos herojus Bernardas Svagermanas numušęs Xe-111. Pati Fokkerių eskadrilė mirtinų nuostolių nepatyrė, tačiau buvo išblaškyta vokiečių naikintuvų ir turėjo leistis tokiems lėktuvams nepritaikytose vietose. Pirmoji netektis, mašina su borto numeriu 858, pasipildžiusi degalų ir pakilusi, jau netrukus per „draugiškos ugnies“ incidentą buvo numušta savosios zenitinės artilerijos. Tačiau olandai kovėsi.
Po kelių valandų išblaškyta ir aplamdyta eskadrilė gavo naują užduotį–smogti vokiečių desantininkams užgrobtame Okkenburgo aerodrome.
Pirmasis aerodromą atakavo B. Svagermanas – įveikęs priešlėktuvinę gynybą pilotas numetė bombas sugebėdamas sunaikinti pakilimo take stovinčius keturis transportinius Junkers lėktuvus. Tačiau grįžtant, jį visgi pasivijo vokiečių naikintuvai ir tiesiog suvarpė kulkomis ore. Lėktuvas degdamas krito į jūrą. Nors 3 iš 5 įgulos narių spėjo iššokti su parašiutais, tačiau beveik už kilometro esantį krantą, apsirengęs pilna piloto ekipuote sugebėjo pasiekti tik B. Svagermanas. Taip jis pėsčiomis, vakarop ir grįžo į oro uostą iš kurio pakilo.
Praėjus pusvalandžiui po sėkmingo, bet kartu ir tragiško Svagermano reido, virš vokiečių užimto Okkenburgo pasirodė dar trys Fokerriai, kurie nerizikavo leistis itin žemai ir maždaug iš 2000 metrų aukščio pabėrė savo bombas vokiečiams ant galvų. Tiksliau, ant daugiau negu dviejų dešimčių Junkersų, paversdami juos metalo krūva.
Įvykdę užduotį visi trys bombonešiai sėkmingai grįžo į Schiphole. Pasipildę degalų ir apsiginklavę nauja bombų partija jie išskrido bombarduoti Waalhaveno oro uosto, kurį taip pat buvo užėmęs vokiečių desantas. Iš ten grįžo tik bombonešis Nr.856…
Pavykus atremontuoti dar vieną mašiną Nyderlandams liko du Fokkeriai, o po Maso upės tiltų bombardavimų–jau tik vienintelis.
1940-ųjų gegužės 13 dienos ankstų rytą vieno lėktuvo eskadrilė gauna skubų įsakymą iš Nyderlandų priešlėktuvinės gynybos štabo:
„Nedelsiant aprūpinkite Fokker T.V. dvejomis 300 kilogramų bombomis su uždelstais sprogdikliais. Pašalinkite nuo lėktuvo viską kas nereikalinga ir raportuokite apie pasirengimus nedelsiant“.
Per pusvalandį, aptarnaujantis personalas prikabino dvi jūrines gilumines bombas su uždelsto veikimo sprogdikliais ir paruošė lėktuvą skrydžiui. Paskutinį Nyderlandų bombonešį.
Įsakymas buvo aiškus, kaip ir operacijos tikslas–sunaikinti tiltą Murdeiko apylinkėse. Tiltas buvo užimtas vokiečių desanto ir pro Dordrechtą, seniausią šalies miestą, vedė tiesiai į Nyderlandų širdį. Kelios valandos ir artėjanti Vermachto 9-oji tankų divizija turėjo kirsti Murdeiko tiltą.
Misija buvo atvirai savižudiška. Paskutiniajam bombonešiui buvo skirti du priedangos naikintuvai, tačiau tilto apylinkės buvo saugomos geriau negu puikiai – vokiečiai patys suvokė objekto reikšmę tolesnio puolimo sėkmei.
Paskutinio Fokkerio vadas Žeraras Ruigrokas ruošėsi skrydžiui, kuomet prie jo prisiartinęs B. Svagermanas pareiškė, kad skristi turėtų jis. Į bičiulio prieštaravimus jis atsakė: „Pagalvok apie savo žmoną“. Ž. Ruigrokas vedė kelias savaites atgal ir karas nutraukė jo medaus mėnesį… tašką diskusijoje padėjo eskadrilės vadas pasakęs – Leitenante Svagermanai, pasirenkite skrydžiui.
Prieš kildamas Svagermanas pasitarė su jį dengsiančiais naikintuvų pilotais ir buvo nuspręsta artėti prie taikinio itin žemame aukštyje, prieš pat tiltą naikintuvams staigiai kylant nuvilioti vokiečių oro apsaugą, kad bombonešis galėtų mesti savo bombas.
Svagermanas pasakė, kad jam reikės dviejų „užėjimų“ ant tilto, kad numesti abi bombas, po ko naikintuvai turi kuo greičiau atitrūkti nuo priešo, nes tuomet jau – kiekvienas už save.
Tuo tarpu virš tilto ratus suko net dvylika vokiečių Me-109 naikintuvų, tačiau olandų planas suveikė – du naikintuvai pradėjo nelygias oro kautynes, o Svagermanas pasuko tiesiai į tikslą.
Pirma bomba krito ir sprogo maždaug 50 metrų nuo tilto atramų.. tuo tarpu Luftwaffe naikintuvų pilotai akimirksniu įvertino padėtį ir pasuko prie Svagermano bombonešio.
Šis apsisuko ir antru bandymu šaltakraujis olandas įsodino bombą tiesiai į tiltą.
Tačiau ši nesprogo.
Šansų nebeliko.. jau po minutės B. Svagermano bombonešis degdamas rėžėsi į žemę akimirksniu nutraukdamas viso ekipažo gyvybes, greta degė vieno iš palydos naikintuvų nuolaužos.
Leitenantas B. Svagermanas po mirties buvo apdovanotas aukščiausiu Nyderlandų kariniu apdovanojimu. Jo vardu pavadintas Nyderlandų Karinių oro pajėgų transporto lėktuvas Hercules G-273 Ben Swagerman. Žeraras Ruigrokas, kuris turėjo skristi vietoje jo, savo pirmagimį sūnų pavadino žuvusio bičiulio vardu.
Sekančią dieną, po masinio vokiečių Roterdamo bombardavimo, 1940 m. gegužės 14-ąją Nyderlandai oficialiai kapituliavo, nors kovos tesėsi dar 3 dienas.
Tačiau olandų lakūnams karas nesibaigė – nemažai jų daliai pavyko išvykti į Didžiąją Britaniją, kur prisijungę prie Karališkųjų Oro Pajėgų naujai suformuotoje „olandiškoje“ 320-joje eskadrilėje jie vykdė operacijas iki pat 1945-ųjų metų.
