Užeikite šiuos į art nouveau stiliaus namus Rusijos Tomsko mieste, palipkite mediniais laiptais ir atsidursite įvaizduojamame XX amžiaus pradžioje galimai gyvenusio universiteto profesoriaus bute.

Šio išskirtinio privataus muziejaus svečiai kviečiami perversti senus šeimos albumus, pasėdėti prie profesoriaus darbo stalo ir pauostyti 1913 metais specialiai 300-osioms imperinės Romanovų dinastijos metinėms skirtus kvepalus (po revoliucijos pervadintus „Raudonoji Maskva“). Galima pasimatuoti profesoriaus pensnė ir iš arčiau panagrinėti 1909 metų sieninį kalendorių. Puodelis arbatos iš to laikmečio porceliano serviso ir autentiškai iš vidaus šildanti degtinės burnelė, įlieta rūpestingo gido ekskursijos pabaigoje padeda visiškai panirti į pasaulį, nepaliestą bolševikų revoliucijos, Antrojo pasaulinio karo ar Sovietų Sąjungos griūties. Apima jausmas, kad bet kurią akimirką iš paskaitų pargrįš ir pats profesorius.

Tik yra vienas „bet“. Jokio profesoriaus nėra ir niekada nebuvo. Tiek akademikas, tiek jo butas buvo sukurti maždaug prieš metus vieno verslininko iš Novosibirsko iniciatyva. Butą sename mediniame name jis nupirko Tomsko universitete studijuojančiam sūnui ir apstatė autentiškais daiktais, sukauptais per pastaruosius 20 metų.

Šalyse, kur seni namai ir daiktai neretai keliauja iš kartos į kartą, toks projektas galėtų pasirodyti dirbtinis ar perteklinis. Tik Rusijoje, kur daugybės šeimų istorijos XX amžiaus žmogaus sukeltų kataklizmų akivaizdoje dužo į smulkiausias šukes, toks žvilgsnis į praeitį prilygsta savotiškai terapijai. „Mes tiesiog bandome išsaugoti bet kurią akimirką pranykti galinčią praeitį“, – sako muziejaus kuratorė Katerina Kirsanova.

Tomskas, kurį aplenkė ne tik per Sibirą nutiestas geležinkelis, bet ir XX amžiaus modernizmo architektūros ekscesai, XXI amžiaus pradžioje turėjo atlaikyti ne vieną išbandymą, kai jokių skrupulų neturintys vietos verslininkai ėmėsi vieną po kito deginti saugomus pastatus (kartais su visais gyventojais) – tiesiog labai reikėjo sklypų istoriniame miesto centre. Profesoriaus namas taip pat buvo smarkiai apgadintas per gaisrą, jo metu žuvo studentas. Pastato virsmas muziejumi visų pirma ne reveransas istorijos tęstinumui, o testamentas nuolatiniams jos trukdžiams.

Daugiau informacijos apie muziejų rasite ČIA.