„Laukia katastrofa, – duodamas interviu Niujorke kalbėjo „Suzano SA“ generalinis direktorius W. Schalka. – Bus dar blogiau negu praeitais metais.“
Pasak jo, kol kas dar nežinoma, kiek miško ploto kertama ir deginama, nes toks procesas trunka keletą metų. Jis kritikavo prezidentą Jairą Bolsonaro už nesugebėjimą užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų, draudžiančių plačiai paplitusią ir tarptautinį pasipiktinimą sukėlusią praktiką mišką iškirsti ir sudeginti.
Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentas J. Bolsonaro sutinka duoti leidimus ūkininkauti ir užsiiminėti kalnakasyba Amazonės miškuose, taip pat ir saugomose čiabuvių gyvenvietėse. Vis dėlto jis neseniai įkūrė naują viceprezidento Hamiltono Mourao vadovaujamą tarybą, skirtą centralizuoti pastangas saugoti regioną ir užtikrinti darnų jo vystymąsi.
Tačiau W. Schalka mano, kad vyriausybė turėtų imtis agresyvesnių veiksmų. „Nemanau, kad jie iškirsti didesnius miško plotus skatina, tačiau ir nekuria sąlygų, kurios padėtų to išvengti.“
Valstybės Nacionalinio kosmoso tyrimų instituto paskelbtais duomenimis, sausį įspėjimų apie kertamus miškus Brazilės Amazonėje beveik padvigubėjo, ir pasiektas rekordas, atskleidžiantis, kad miškas niokojamas ir toliau. Pasak naujausių prieinamų duomenų, metinis miškų kirtimo rodiklis per 12 mėnesių periodą iki liepos pasiekė aukščiausią lygį per dešimtmetį.
Per šį laikotarpį iškirsta 10 000 km² miško – 30 proc. daugiau, negu per ankstesnius 12 mėnesių.
Maždaug 5 mln. km² ploto atogrąžų miškas – didžiausia anglies dioksido saugykla, kurios vaidmuo kovoje su klimato kaita nepaprastai didelis. Be to, miške gyvena apie 10 proc. visų žinomų gyvūnų ir augalų rūšių. „Greenpeace“ duomenimis, per pastaruosius keturis dešimtmečius džiunglės prarado maždaug 18 proc. ploto.
Atvirai apie klimato kaitą ir nelygybę daug kalbėjęs W. Schalka teigė, kad valstybė turėtų rinkti lėšas už miško išsaugojimą naudodama anglies dioksido kreditus. Jei Brazilija sugebėtų sustabdyti miško naikinimą, didžiausią Pietų Amerikos ekonomiką turinti valstybė galėtų „surinkti“ šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir parduoti leidimus, kuriuos norėdamos kompensuoti išmetamas dujas galėtų pirkti tos valstybės ir įmonės, kurios surenka daugiau anglies dioksido negu jo išmeta.
„Puiki galimybė“
Nors kai kas laiko šį planą nepraktišku, verslininkas teigia, kad „neabejoja“, jog valstybėms bandant kovoti su klimato kaita anksčiau ar vėliau bus įvesta didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir prekybos leidimais sistema, todėl Brazilija turės „puikią galimybę“ šioje srityje pirmauti. Puiki galimybė atsiras ir San Paule įsikūrusiai įmonei „Suzano“, kuri savo ekologišką veiklą reklamuoja viso pasaulio investuotojams.
Įmonė kasmet pasodina 80 000 daugiau greitai augančių eukaliptų, negu jų nukerta popieriaus masei ir gamykloms. Pasak W. Schalka, kol eukaliptas per septynerius metus užauga ir būna tinkamas kirsti, jis surenka 167 kg anglies dioksido, todėl „Suzano“ galima laikyti daugiau anglies dioksido surenkančia, negu išmetančia įmone.
Nors „Suzano“ paprastai augina medžius vietovėse, anksčiau naudotose ganykloms, įmonė netikrina netiesioginio savo veiklos daromo poveikio miškų kirtimo didėjimui, galinčio atsirasti dėl to, kad gyvulių augintojai nebeturi vietos ganykloms ir būna priversti pasitraukti į naujus plotus.
Vis dėlto „Suzano“ per kitą dešimtmetį surenkamo anglies kiekį gali padidinti trečdaliu, iki 40 mln. tonų per metus (tai – tas pats, kaip iš gatvių pašalinti 2,5 mln. automobilių), daugiausiai dėl įmonės plėtrai skatinti sodinamų medžių.
„Norime iš to gauti pelno ateičiai“, – teigė W. Schalka.
San Paule įmonės akcijos auga jau ketvirtą prekybos sesiją iš eilės – ilgiausiai per beveik tris mėnesius.
