Spalio mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukėlė sąmyšį žurnalui „The Economist“ drąsiai pareiškęs, kad „šiuo metu matome... kad NATO pažeistos smegenys“. Vis dėlto pastaruoju metu NATO atrodo gyvybinga. Naujausias to įrodymas – ką tik pasirodžiusi ekspertų organizacijos „Pew Research Centre“ atlikta apklausa, įvykdyta 16‑oje iš 29 NATO valstybių narių. Praeitų metų gegužės–rugpjūčio mėnesį vykdytos apklausos rezultatai atskleidžia, kad visuomenė sąjungą labai palaiko: vidutiniškai NATO teigiamai vertinusių dalyvių buvo 53 proc., o neigiamą nuomonę apie ją turėjusių – 27 proc.
Tačiau E. Macronas – ne vienintelis NATO narės vadovas, suabejojęs organizacijos ateitimi. Prieš tapdamas JAV prezidentu Donaldas Trumpas NATO vadino „atgyvenusia“. Pradėjęs eiti pareigas jis gąsdino kitus vadovus trukdydamas susitikimams, peikdamas sąjungininkes už tai, kad neskiria „savo dalies“ lėšų ir abejodamas 5‑ąjame straipsnyje nurodytu abipusės gynybos įsipareigojimu, kuris numato, kad užpuolus vieną valstybę narę bus laikoma, kad užpultos visos. Norėdamas daryti spaudimą sąjungininkėms jis netgi grasino, kad jei šios nesilaikys savo finansinių įsipareigojimų, JAV iš organizacijos gali pasitraukti.
Tačiau pastaruoju metu D. Trumpas nustojo NATO kritikuoti ir ėmė ja girtis. Prieš atvykdamas į gruodį Londone vykusį viršūnių susitikimą, D. Trumpas supeikė E. Macrono komentarą pareiškęs, kad jis „labai nepagarbus“. JAV NATO ambasadorė Kay Bailey Hutchison vasario 6 d. Vašingtone vykusiame ekspertų organizacijos „Heritage Foundation“ susitikime teigė, kad NATO „daug stipresnė negu kada nors anksčiau“. Pasak jos, Londono susitikime D. Trumpas „aiškiai džiaugėsi tuo, ką NATO padarė jam paprašius“. Pasak jos, nuo 2017 m. Europos sąjungininkės ir Kanada gynybai išleido 130 mlrd. JAV dolerių daugiau, o iki 2024 m. išlaidų padidės iki 400 mlrd. dolerių.
D. Trumpas mielai prisiima nuopelnus už numatomą 400 mlrd. dolerių sumą, tad praeitą savaitę pasakytame metiniame pranešime Kongresui tvirtino, kad tai jo paties pasiekimas. Be to, jis suprato, kad NATO ne tik ne atgyvenusi, bet net ir gali būti naudinga. JAV praėjusį mėnesį nukovus vieną vyriausių Irano generolų Qassemą Suleimani, D. Trumpas ragino sąjungininkes Artimuosiuose Rytuose vykdyti daugiau veiksmų ir netgi pasiūlė misijos pavadinimą – NATOME (NATO ir inicialai ME – Artimieji Rytai (angl. Middle East)).
Nuo to laiko NATO paskyrė daug laiko svarstymams, kaip pagerinti misijas Irake, kur šiuo metu yra maždaug 500 NATO karių, padedančių apmokyti Irako gynybos ir saugumo pajėgas siekiant užkirsti kelią „Islamo valstybės“ sugrįžimui. Misija buvo trumpam nutraukta po dronų atakos prieš generolą Suleimani, kuri įvykdyta Bagdade ir sukėlė pasipiktinimą tarp Irako šiitų grupių. Tačiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas su Irako lyderiais jau aptarinėja, kaip pagal esamus įgaliojimus misiją būtų galima praplėsti.
Kai sąjungininkių gynybos ministrai susitiks Briuselyje vasario 12–13 d., šis klausimas neabejotinai pateks į darbotvarkę. Galbūt jie sutars, kad NATO priimtų daugiau JAV vadovaujamos pasaulinės koalicijos prieš IS vykdomų mokymų, taip pakeičiant darbo pusiausvyrą. Ministrams taip pat bus įdomu išgirsti, ką JAV gynybos sekretorius Markas Esperas papasakos apie šalies planus Afganistane po to, kai D. Trumpo administracija pareiškė, kad ketina ten sumažinti JAV karių skaičių. Praeitą savaitę D. Trumpas Kongresui teigė, kad „mes stengiamės užbaigti ilgiausią Amerikos karą ir grąžinti karius namo“. Tačiau jokių smulkmenų nepateikė. Jei JAV sumažins karių Afganistane, ja pasekti gali ir kitos NATO sąjungininkės (taip kai kurioms šalims būtų lengviau rasti karių Irakui).
Pagrindinė NATO užduotis vis dar išlieka saugoti sąjungininkes nuo galimų atakų, o nuo 2014 m., kai prezidentas Vladimiras Putinas aneksavo Krymą, norint tai padaryti reikia rimčiau pasistengti atbaidyti Rusiją. NATO didina savo karių pasiruošimą ir jau išsiuntė kelias tarptautines kovines grupes į Baltijos valstybes ir Lenkiją. Šią savaitę gynybos ministrai aptars, kaip reaguoti į V. Putino naujų ginklų arsenalą, kurį jis ketina dar plėsti (nebevaržomas Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties, iš kurios D. Trumpas pasitraukė praeitais metais). Tuo tarpu NATO ruošiasi dalyvauti didžiulėse JAV karinėse pratybose, pavadintose „Defender-Europe 2020“, kuriose ruošiamasi pavasarį į Europą atsiųsti divizijos dydžio JAV karių būrį (maždaug 20 000 karių – didžiausią į Europą atsiųstą JAV karių grupę per daugiau kaip 25 metus) ir išbandyti sąjungininkių pastiprinimo ir karinio mobilumo pajėgumus.
Tačiau gebėjimas mobilizuoti pajėgas priklauso nuo visuomenės paramos, o atidžiau pažvelgus į „Pew Research Centre“ apklausą galima spėti, kad jos tikėtis nėra tvirto pagrindo. Nors apskritai NATO vertinimas geras, nuomonės apie sąjungos esmę sudarantį 5‑ąjį straipsnį ne tokios vieningos. Planui panaudoti karinę jėgą ginti sąjungininkę, jei šioje kiltų rimtas konfliktas su Rusija, iš 16 valstybių narių piliečių prieštarautų 50 proc., o pritartų tik 38 proc. (nors daug didesnė dalis apklausos dalyvių įsitikinę, kad tokiu atveju įsikištų JAV).
Kai kurios šalyse NATO vertinimas per pastarąjį dešimtmetį gerokai suprastėjo. Palankus požiūris į organizaciją Prancūzijoje nukrito 22 procentiniais balais, nuo 71 proc. 2009 m. iki 49 proc. 2019 m. (todėl aiškėja, kodėl E. Macronas organizaciją vertina taip prastai), o Vokietijoje – 16 procentinių balų. Graikija ir Turkija išsiskiria tuo, kad į NATO jau ilgai žvelgia nepalankiai – abiejose šalyse neigiamą nuomonę apie organizaciją turi daugiau kaip pusė apklaustųjų. Šių dviejų šalių santykiai net geriausiais laikais nelengvi, o pastaruoju metu tapo ypač įtempti. Graikija pasipiktino Turkijos su Libija sudaryta sutartimi, kurioje jūrinės ribos nubrėžtos netoli Kretos – svarbios teritorijos rytų Viduržemio jūros regiono gamtinių dujų išteklių vystymui.
O pačioje JAV organizaciją remia 52 proc. – maždaug tiek pat, kaip 2009–2016 m., bet 12 procentinių balų mažiau, negu 2018 m. Neramina ir partijų skirtumai. Iš demokratų partiją palaikančių rinkėjų NATO palankiai vertina 61 proc., o iš respublikonų partiją palaikančių rinkėjų – tik 45 proc.
Taigi nors NATO sudėtingą laikotarpį išgyveno, bendras vaizdas dar miglotas. Nesutarimai gali aštrėti, ypač dėl nuomonių, kaip elgtis su Kinija ir ar bendradarbiauti su Kinijos įmonėmis (pavyzdžiui, 5G tinklo įrangos tiekėja „Huawei“), į kurias JAV visada žvelgė įtariai. Nuo Kinijos iki Rusijos ir Artimųjų Rytų – sąjungininkėms reikia apie daug ką gerai pagalvoti, tad kai vasario 14 d. gynybos atstovai susirinks Miuncheno saugumo konferencijoje, bus galima tikėtis ne pažeistų, o gerokai įtemptų smegenų.