Tokiu atveju palestiniečiai praras paskutinę viltį šalia Izraelio sukurti tikrą nepriklausomą valstybę. D. Trumpo pasiūlyme numatoma Palestinos „valstybė“ neturėtų suvereniteto ir būtų iš visų pusių apsupta ir kontroliuojama itin sustiprėjusio Izraelio. Be to, net ir tokią valstybę pavyktų sukurti tik tuo atveju, jei palestiniečiai įgyvendintų iki šiol negirdėtas Izraelį patenkinti turinčias sąlygas. Kai 2000 m. žlugo „Camp David“ aukščiausiojo lygio susitikimas, tėvas paklausė, ką manau. Atsakiau, kad Izraelis galų gale vis tiek privers Palestiną tapti griežtai apribota „valstybe“, nors palestiniečiai tokį sprendimą buvo ką tik atmetę. Pasakiau, kad Izraelis stengsis pasinaudoti gerokai didesne savo galia ir prisijungti dideles okupuotos teritorijos dalis, tačiau palestiniečių nepriims ir sukurti tikrai nepriklausomos Palestinos neleis.
Iki šios savaitės to padaryti Izraeliui nepavyko, nes JAV buvo trečioji valstybė, pasirašiusi 1993 m. Principų deklaraciją, kurioje vienašalė aneksija draudžiama. O dabar Izraelį aneksuoti dideles Palestinos teritorijos dalis atvirai ragina pats JAV ambasadorius Izraelyje Davidas Friedmanas.
Palestinos išsivadavimo organizacija (PIO) jau kelis dešimtmečius bando sudaryti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą su Izraeliu. Jei Izraelis iš tikrųjų aneksuos Palestinos teritorijas, o Vašingtone bus palaikomas D. Trumpo sprendimas, organizacija liks kvailio vietoje. Tuo tarpu ginkluotą pasipriešinimą skatinanti grupuotė „Hamas“ pasirodys teisi nepaisant to, kad jos smurtas jau daugelį metų griauna palestiniečių gyvenimus ir likimus.
Kaip reaguoti palestiniečiams?
Protingas sprendimas būtų padėkoti D. Trumpui už idėjas ir pasinaudoti proga su kitomis šalimis susėsti prie derybų stalo ir aptarti, ar nauji pasiūlymai suderinami oficialiais ir įpareigojančiais pasižadėjimais, dėl kurių sutarta 1993 m. (iš karto atskleisiu – nesuderinami).
Jei gyvenimas būtų debatų draugija arba teismo salė, norint laimėti ginčą, palestiniečiams kiekvieną kartą tereikėtų iškelti Principų deklaraciją.
Be to, Palestinos politika PIO nesuteiks galimybės taip elgtis. Piliečiai pernelyg pasipiktinę, kad pasitenkintų debatų argumentais, o bet kokiu PIO parodytu silpnumu be abejonės pasinaudos „Hamas“.
Jei per kitas kelias savaites Izraelis neaneksuos okupuotų teritorijų, o lapkritį D. Trumpas pralaimės rinkimus, galbūt palestiniečiams savo diplomatinę poziciją atgauti dar pavyks. Tokiu atveju demokratų partijai tektų skubiai grąžinti JAV politikai sveiką protą. Visai tai nėra neįmanoma, bet palestiniečiams reikėtų palaukti ir pažiūrėti, kas bus.
Tačiau kitų išeičių jiems liko nedaug. Jei tarptautinė bendruomenė skubiai nepadės grąžinti vilties, kad Palestina nepriklausoma valstybe gali tapti diplomatiniais keliais, visi argumentai, kodėl nereikėtų rengti dar vieno didžiulio sukilimo, bus paneigti.
Jei paaiškės, kad palestiniečiai pasmerkti neaiškiam laikui likti piliečių teisių neturinčiais gyventojais formalizuotame apartheido stiliumi valdomame Izraelyje, o tarptautinė bendruomenė nieko nesiims, kad padėtų jiems tokio likimo išvengti, jiems liks tik du pasirinkimai.
Teoriškai protingiausia būtų pareikšti, kad palestiniečiai per prievartą paversti Izraelio piliečiais ir nesmurtiniais, tačiau nepalenkiamais veiksmais priešintis bei siekti politinių ir pilietinių teisių de facto Izraeliu tapusiose teritorijose. Tačiau Palestinos nacionalizmas tokiai strategijai nesuteikia pagrindo. Be to, istorijoje maža pavyzdžių apie tokiu būdu teises išsikovojusias tautas.
Kita išeitis – ginkluota kova. Jos triukšmingai reikalaus tiek „Hamas“, tiek kitos grupuotės. Jei D. Trumpui ir B. Netanyahu bus suteikta laisva valia, „Hamas“ greičiausiai sugebės nurungti visus palestiniečių judėjimus. Norėdama to išvengti PIO ir pati turėtų imtis ginkluoto pasipriešinimo.
Vienintelis juos sustabdyti galintis veiksnys – tai baimė, kad Izraelio atsakas bus neproporcingai didelis ir kad jis gali dar praplėsti aneksuojamas teritorijas ir ištremti jų gyventojus.
Tačiau sunku įsivaizduoti, kad palestiniečiai paprasčiausiai priims D. Trumpo ir B. Netanyahu jiems skirtą likimą. Jei tėvas vėl paklaustų, ką manau apie „taikos plano“ pasekmes, atsakyčiau, kad bus smurto – jei ne iškart, tai netrukus. Nors toks kelias beprotiškas ir žalingas patiems palestiniečiams, argumentų jo atsisakyti sparčiai mažėja.
Kad geriau šitai suprastumėte, užduokite sau klausimą, ar patys sutiktumėte amžiams būti pavergti. Jei atsakėte „ne“, tuomet galite numanyti, kokios tragiškos bus D. Trumpo taikos plano pasekmės.
