Dėl vidinio kraujavimo nuvežus 66‑erių moterį į skubios pagalbos skyrių, kibirkštis nuo elektroninio skalpelio pateko ant alkoholio pagrindo valymo skysčio, kuriuo prieš operaciją nuplauta jos oda, ir moteris užsiliepsnojo. Tokiam įvykiui nepasiruošę gydytojai skubiai užgesino ja kibiru vandens.
Pacientė, kurios pavardė neatskleista, patyrė ant dviejų penktadalių kūno nudegimus. Po savaitės ji mirė.
Apie nelaimę Bukarešto Floreasca ligoninėje kelias dienas kalbėta visose televizijos laidose ir rašyta pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Prezidentas Klausas Iohannisas įvykį pavadino „katastrofišku ir nepriimtinu“ ir pažadėjo visapusiškas reformas.
Tačiau ši siaubinga istorija stebinti neturėtų – Rumunija sveikatos priežiūrai išleidžia mažiau negu bet kuri kita Europos Sąjungos narė, joje nuo išgydomų ligų miršta daugiausiai pacientų, o gyvenimo trukmės rodikliai žemiausi iš viso bloko. Vyriausybė per tris dešimtmečius pastatė tik vieną naują ligoninę.
Ši nepakankamo finansavimo ir plačiai paplitusio kyšininkavimo sukelta padėtis turi pasekmių ir už šalies ribų. Dėl prastos medicininės priežiūros iš 20 milijonų gyventojų turinčios šalies į Vakarus kasmet išvyksta tūkstančiai piliečių. Šiuo metu kitose šalyse gyvena iki 5 mln. rumunų – dėl to užsienyje plinta populizmas (kaip, pavyzdžiui, buvo „Brexit“ atveju), o namuose kyla daug nežinios dėl ekonominių perspektyvų.
Rumunijoje investicijų į mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamą sveikatos apsaugos sistemą trūksta jau kelis dešimtmečius, o padėtis nekito nepaisant to, kokia partija valdė. Nedidelės sveikatos apsaugai skirtos lėšos dažnai išleidžiamos neveiksmingai arba pasisavinamos.
„Transparency International“ kasmet paskelbiamame korupcijos suvokimo indekse Rumunija iš ES šalių užima priešpaskutinę vietą ir lenkia tik kaimyninę Bulgariją. Kodėl taip yra, galima pastebėti sveikatos apsaugos sektoriuje.
Gaisre žuvo 64 žmonės, nors suteikus tinkamą medicininę priežiūrą dauguma jų būtų išgyvenę. Keletas išgyvenusių laimingųjų gydėsi svetur.
Kartą išsiaiškinta, kad medikamentų tiekimo įmonė sukėlė pavojų milijonų žmonių gyvybėms pardavinėdama praskiestas ir padirbtas dezinfekcines priemones, kurios leido plisti bakterijoms. Įmonės direktorius pasodintas į kalėjimą, o savininkas nusižudė.
„Rumunijos sveikatos priežiūros sistema – kaip maišas, kuris ne tik tuščias, bet ir pilnas skylių“, – teigė sveikatos priežiūros analitikas, gydytojas ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros valdybos narys Vladas Mixichas.
Nors darbuotojų atlyginimai daug kartų didinti, gydytojai ir seselės masiškai traukia iš šalies ieškoti darbo turtingesnėse Vakarų Europos šalyse. Taip dar padidinamas visą rytinę žemyno dalį paveikiantis darbo jėgos trūkumas.
2018 m. Europos Komisija atskleidė, kad beveik pusė keliaujančių sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojų kilę iš Rumunijos. Dažniausiai jie traukia į Italiją.
„Gydytojai išvyksta ne dėl atlyginimų, – per radiją duotame interviu tikino Bukarešto Colentina ligoninės skubios pagalbos gydytoja Laura Zarafin. – Daugelis jaunų gydytojų išvyksta, nes bjaurisi tokia sistema.“
Kai kurie rumunai problemą spręsti ėmėsi patys.
Sujaudintos istorijos apie leukemija sirgusį paauglį, negalėjusį laiku gauti 150 000 eurų, reikalingų jo gyvybę galėjusiam išgelbėti gydymui užsienyje, Bukarešto daugiabutyje gyvenančios kaimynės Carmen Uscatu ir Oana Gheorghiu ėmė pačios rinkti lėšas, kad galėtų padėti kitiems vaikams.
Daugelį metų jos padėjo renovuoti ligonines, importuoti onkologinius vaistus ir pacientams aukoti knygas bei televizorius.
Jų labdaros organizacija „Give Life Association“ surinko lėšų iš 300 000 žmonių ir 4 000 įmonių ir už 26 mln. eurų valstybinėje sostinės ligoninėje pastatė vaikų vėžio gydymo skyrių.
„Norėjome ne tik paaukoti pinigų, bet ir padaryti šį tą daugiau, – interviu pasakojo C. Uscatu. – Negalime visų siųsti gydytis į užsienį. Turime kurti geresnes sąlygas čia.“
Moterys dėl dabartinės padėties kaltina pastaruosius tris dešimtmečius valdžiusius Rumunijos politikus.
„Piliečiai suprato, jog turime ką nors daryti, kad mūsų politikai sureaguotų, – teigė C. Uscatu ir O. Gheorghiu. – Gali būti, kad išvysime šviesą tunelio gale, nes iš vyriausybės pasisakymų matyti, kad ji nori imtis veiksmų.“
Šiuo metu vyriausybė prašo ES pagalbos atstatyti regionines ligonines. Tačiau daugybę metų didintos valstybės tarnautojų algos biudžete paliko daug skylių.
Nors šiuo klausimu kartu dirba tiek prezidentas, tiek vyriausybė (o tai Rumunijos politikoje nutinka nedažnai), iš kur bus gaunama papildomų lėšų, neaišku.
O kol kas rumunai nori, kad būtų nubausti už vėžiu sirgusios moters mirtį atsakingi asmenys.
Naujos antikorupcinės partijos narys parlamentaras Emanuelis Ungureanu, kuris pirmasis paviešino istoriją apie incidentą, atrado daugybę kitų plačius visos sistemos trūkumus atskleidžiančių atvejų. Jis skundžiasi, kad ligoninės atsidūrė ties griuvimo riba, trūksta vaistų, o gydytojai samdo medicininio išsilavinimo pagrindų neturinčius gimines.
Tačiau labiausiai jį sukrėtė siaubinga vėžiu sirgusios pacientės mirtis.
„Būdamas pacientu nesijaučiu saugus – paaiškėjo, kad šioje šalyje turi būti dar ir atsparus ugniai, – interviu piktinosi jis. – Visa sistema supuvusi.“
