Neseniai pasirodė naujas svarbus generalinių direktorių nuostatų tyrimas, atskleidžiantis, ką jie iš tikrųjų galvoja apie tvarumą ir kitas pasaulio problemas. Vadybos konsultavimo įmonės „Accenture“ ir Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo ataskaitoje „The Decade to Deliver: A Call to Business Action“ („Pažadų vykdymo dešimtmetis: kvietimas imtis veiksmų versle“) surinktos įžvalgos iš daugiau kaip 1 000 pasaulinių įmonių vadovų. Šioje kas trejus metus išleidžiamoje ataskaitoje šį kartą pateikiama išsami generalinių direktorių požiūrio į tvarumą apžvalga.

Šių metų ataskaitoje pabrėžiama, kad pasauliui lieka vis mažiau laiko kovoti su klimato kaita. Praeitais metais Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos atliktame tyrime teigta, kad norint išvengti blogiausių klimato kaitos pasekmių, iki 2030 m. išmetamų klimato atšilimą sukeliančių dujų kiekį turime sumažinti perpus.

Naujojoje ataskaitoje pabrėžiama viena svarbiausia mintis – mes veikiame per lėtai. Kaip teigia viena pagrindinių jo autorių „Accenture“ tvarumo strategijų vykdomoji direktorė Jessica Long: „Ši ataskaita turėtų paskatinti imtis veiksmų. Šiuo metu vykdoma daug gerų darbų, o įmonės prisiima daugiau įsipareigojimų. Tačiau norint iki 2030 m. pasiekti nusistatytus tikslus vien to ir pažadų, kurie neveda prie jokių veiksmų, neužteks.“

Perskaitęs ataskaitą svarbiausias įžvalgas ir duomenis suskirsčiau į keturias kategorijas:

NESTEBINANČIOS ĮŽVALGOS. Įmonių vadovus kurti tvaresnį verslą spaudžia svarbiausiosios suinteresuotosios šalys. Generaliniams direktoriams uždavus klausimą, kokios suinteresuotosios šalys darys didžiausią įtaką tam, kaip jie bandys įgyvendinti tvarumo tikslus, daugiausiai balsų gavo klientai ir darbuotojai. Iš šių dviejų grupių labiausiai išsiskiria vadinamosios „tūkstantmečio kartos“ ir „Z kartos“ atstovai, kurie ypač nori, kad įmonės, kuriose jie dirba ir iš kurių perka, turėtų tvirtas vertybes. Kuo toliau, tuo labiau jų reikalavimai atrodo nediskutuotini. „Molson Coors“ prezidentas ir generalinis direktorius Markas Hunteris teigia: „Mūsų klientai ir vartotojai nori įsitikinti, kad dirbame taip, kaip reikia. Tai tampa svarbiausia veiklos dalimi.“

Kita sritis, kuri manęs nenustebino – tai generalinių direktorių jaučiama įtampa norint atrasti kompromisą tarp tvarumo ir tradicinių finansinių rodiklių. Nors manau, kad ši problema visada perdedama (juk tvarumas taip pat daugeliu būdų kuria verslui vertę), sutinku, kad sunku atrasti kompromisą tarp trumpalaikio pelno ir ilgalaikės naudos. Daugiau kaip pusė vadovų sako, kad susiduria su sunkumais, nes „reikia dirbti visada galvojant apie pelną ir išlaidas, tačiau tuo pačiu metu investuoti į ilgalaikius strateginius tikslus.“

Klimato kaita

STEBINANČIOS ĮŽVALGOS. Net 88 proc. generalinių direktorių tiki, kad „pasaulio ekonominės sistemos turi susitelkti ties sąžiningu augimu.“ Susirūpinimas ekonomine nelygybe nuo prieš dešimtmetį prasidėjusio „Occupy Wall Street“ judėjimo išplito ir tapo įprastu. Kaip teigė vienas generalinis direktorius: „Nevaldomas kapitalizmas sukūrė didžiulį skurdą, siaubingas socialines sąlygas ir problemas pačiai planetai. Jei nesugebėsime geriau kurti pasiturinčios visuomenės, pateksime į bėdą.“

Be to, mane šiek tiek nustebino duomenys, kaip tvarumas kuria vertę. Kaip teigia autoriai: „Generaliniai direktoriai suvokia, kad tvarumas gali suteikti konkurencinio pranašumo“, tačiau konkrečius vertės kūrimo pavyzdžius pateikė tik nedidelė dalis apklaustųjų: 40 proc. pastebėjo, kad auga pajamos, ir tik 25 proc. – kad sumažėjo išlaidos (galbūt tai tik atskleidžia, kad tikėtis greito pelno nebegalima). Tačiau duomenys apie pajamas nedera su kitais statistiniais duomenimis – kalbant apie kliūtis imtis tvarumą didinančių priemonių, tik 28 proc. generalinių direktorių teigė, kad jiems kliudo „rinkos paskatų trūkumas“. Tai – malonus netikėtumas po daugelio metų skundų, kad tvarių gaminių paklausa maža.

DAUG ŽADANČIOS IR PAGUODŽIANČIOS ĮŽVALGOS. Tvarumas dabar neabejotinai įtrauktas į įmonių tikslų sąrašus, o tokios pergalės laukti reikėjo labai ilgai (patikėkite manimi). Visi didelių įmonių generaliniai direktoriai (na, 99 proc.) sutinka, kad „tvarumas svarbus įmonės ateities sėkmei“. Be to, net 94 proc. jų mano, kad už savo įmonės svarbiausią tikslą ir vaidmenį visuomenėje jie atsakingi asmeniškai. Kad tvarumas neturi „jokios aiškios sąsajos su verslo verte“, teigė tik ketvirtis direktorių, o kad problemų kelia „žinių trūkumas“, teigė tik 8 proc.

Be to, išryškėjo dar viena aiški tema – visuomenės pasitikėjimas ir lūkesčiai. Trys ketvirtadaliai generalinių direktorių teigė, kad konkurencingumui labai svarbus gyventojų pasitikėjimas.

VIS DAR NERIMĄ KELIANČIOS ĮŽVALGOS. Man nerimą kelia keturi atradimai. Pirma, nepaisant šviesiosios pusės, pagrindinė ataskaitos mintis – kad norint pasiekti Pasaulinius tikslus (anksčiau vadintus Darnaus vystymosi tikslais), t. y., JT nustatytus tikslus, kurie būtini klestinčiam pasauliui, mūsų veiksmų vis dar negana.

Be to, generaliniai direktoriai teigia, kad tikslų siekti trukdo politinė ir ekonominė nežinia. Mano nuomone, taip atskleidžiamas ilgai trunkantis nesuvokimas, kas yra tvarumas – manoma, kad tvarumas ne padeda kurti klestinčias ir pelningas įmones, o tik nukreipia dėmesį nuo „tikrojo“ verslo. Tačiau kalbant atvirai, jei vadovai laukia stabilesnių laikų pradėti kovoti su klimato kaita, jie lauks amžinai.
A. Winston

Antra, verslas ir visas pasaulis per mažais stengiasi sustabdyti klimato kaitą. Nors 59 proc. direktorių teigia, kad naudoja nedidelį anglies dioksido kiekį suvartojančius arba atsinaujinančius energijos šaltinius, tik 44 proc. mano, kad per kitą dešimtmetį jų įmonės išmetamo anglies dioksido kiekis pasieks nulį. O tiekimo grandinių išmetamą anglies kiekį mažina tik 44 proc. įmonių.
Trečia, tyrime atskleista, kad pasitikėjimas investuotojais nedidelis. Kad ir ką įmonės sakytų „Business Roundtable“ pranešime, jos agresyvių veiksmų imsis tik tuo atveju, jei tikės, kad investuotojai palaikys jų pastangas. Tačiau kad jiems motyvacijos suteikia akcininkų spaudimas, teigė tik 12 proc. direktorių.

Be to, generaliniai direktoriai teigia, kad tikslų siekti trukdo politinė ir ekonominė nežinia. Mano nuomone, taip atskleidžiamas ilgai trunkantis nesuvokimas, kas yra tvarumas – manoma, kad tvarumas ne padeda kurti klestinčias ir pelningas įmones, o tik nukreipia dėmesį nuo „tikrojo“ verslo. Tačiau kalbant atvirai, jei vadovai laukia stabilesnių laikų pradėti kovoti su klimato kaita, jie lauks amžinai.

Šios ataskaitos išvados nevienareikšmiškos kaip ir pasaulis, kuriame įmonės dirba. Galima pastebėti pažangos, tačiau galima pastebėti ir trūkumų, o darbo dar liko labai daug. Tačiau mane ramina mintis, kad vadovai supranta, jog mūsų pastangų kol kas neužtenka, kad šios problemos labai sudėtingos ir kad reikia daugiau ryžtingų veiksmų.

Kad sukurtų naują verslo viziją, generaliniai direktoriai turi susieti ją su žmonėmis bei įtraukti į savo vidines istorijas, kad galėtų paaiškinti, ką jų įmonės suteikia pasauliui. Jie turi užduoti klausimą – kas liks po manęs? Šis klausimą sau užduoti turėtume visi.