Inovatyviausių pasaulio ekonomikų sąraše JAV nusirito dar per vieną vietą į devintą poziciją; 2013 m., kai indeksas buvo paskelbtas pirmą kartą, ji gavo aukščiausią reitingą. Anuomet Kinija vilkosi 29-oje vietoje – tačiau visą laiką lipo į viršų, šiemet pakilusi dar per vieną poziciją iki 15-os.
Amerikos indekse buvo ryškių dėmių: šalis ir toliau išlieka pasauline patentų ir aukštųjų technologijų tankio lydere.
Tačiau švietimo srityje JAV nukrito per keturias vietas į 47-ą. OECD tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) duomenys rodo, kad amerikiečių balai per pastarąjį dešimtmetį nepasitaisė – nė per 30 metų, jei kalbėsime apie prasčiausius moksleivius. Tik 8 proc. JAV moksleivių gavo aukščiausią matematikos įvertinimo lygį, lyginant su 44 proc. Kinijos pakrantės regionuose.
JAV taip pat gali pasigirti mažesniu abiturientų skaičiumi ir mažesne dalimi absolventų, įgijusių gamtos mokslų ar inžinerijos diplomus, nei dauguma kitų Didžiojo septyneto narių. Tuo tarpu Kinija per pastarąjį dešimtmetį padvigubino specialistų (įskaitant doktorantus), vykdančių mokslinius tyrimus ir plėtrą, skaičių iki 4 milijonų: tai yra dešimteriopai daugiau, nei pasiekta JAV.
Nors prezidentas Donaldas Trumpas ir daugelis JAV įstatymų leidėjų kaltina Kiniją intelektinių autorių teisių vagystėmis siekiant panaikinti technologinį atotrūkį, skaičiai rodo, kad plėtra vyksta ir kitais būdais.
„Neinvestuojant į švietimą ir mokslinius tyrimus, prekybos tarifai patys vieni neišsaugos Amerikos ekonominio pranašumo“, – pažymi Tomas Orlikas, „Bloomberg Economics“ vyriausiasis ekonomistas.
„Bloomberg“ inovacijų indeksas vertina šalis skalėje 0–100, pasitelkdamas dešimtis kriterijų septyniose kategorijose, apimančiose išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai, gamybos pajėgumus ir aukštųjų technologijų kompanijų koncentraciją.
