Filmui „1917“ įpusėjus, pagrindiniai herojai netenka sąmonės, o ekranas užtemsta, tačiau tai – vienintelė akimirka, kai kamera nustoja filmuoti. Visa likusi sero Samo Mendeso drama apie Pirmąjį pasaulinį karą atrodo sudaryta iš vieno ištęsto dviejų valandų trukmės kadro, nufilmuoto viena judančia kamera.
Žinoma, seras S. Mendesas sukčiauja – iš tiesų filmas sudarytas iš daugybės kadrų, gudriai sujungtų skaitmeniniais efektais. Tačiau „1917“ galima įtraukti į beveik visiškai pastebimo montažo neturinčių filmų kanoną, į kurį taip pat patenka ir „Rope“ („Virvė“), „Russian Ark“ („Rusų arka“), „Victoria“ („Viktorija“) ir „Son of Saul“ („Saulo sūnus“) ir „Oskaru“ apdovanotas „Birdman“ („Žmogus‑paukštis“). Fotografijos direktorius Rogeris Deakinsas už kinematografiją kartą jau laimėjo „Oskarą“, o nominuotas buvo net 13 kartų. Tačiau vertinimo komisijai pamačius šį techninį stebuklą, nominacijų skaičius turėtų išaugti iki 14.
Pagrindiniai filmo veikėjai – du jauni anglų kareiviai (vaidina George MacKay ir Deanas-Charlesas Chapmanas). Filmo pradžioje Prancūzijos pievelėje snaudžiantys vaikinai pakviečiami pas stačiokišką generolą (vaidina Colinas Firthas), o šis praneša, kad už kelių mylių sustojęs batalionas ketina pulti vokiečius, bet iš paukščio skrydžio daryta nuotrauka atskleidė, kad jų laukia spąstai. Britų telegrafo laidai nupjauti, tad vienintelis būdas išvengti 1 600 vyrų galinčių pražudyti skerdynių – nunešti laišką vadovaujančiam karininkui (vaidina Benedictas Cumberbatchas).
Kodėl generolas tokią svarbią užduotį patiki tik dviem kareiviams, taip ir nepaaiškinama, tad atrodo, kad ši užduotis – tai tiesiog dingstis ištraukti juos iš apkasų ir išsiųsti į pavojų. Pirmiausia jiems tenka kirsti purvo ir susiraizgiusios spygliuotos vielos pilną niekam nepriklausančią teritoriją, tada – pereiti tinklą tunelių, kurie bekeliaujant įgriūva. Vėliau kareiviai patenka į apleistą ūkį, paskui sraunią upę – ir taip toliau.
„1917“ pasižymi keistu paradoksu – nepaisant to, kad nėra jokio matomo montažo, atrodo, kad filmas neturi nuoseklaus siužeto, o tik keletą atskirų dalių. Stulbina, kiek daug išskirtinių vietovių ir atmosferų seras S. Mendesas parodo per tokį trumpą laikotarpį, tačiau nė karto neatrodo, kad kareiviai – tai tikri kelionėje pervargę ir išsigandę žmonės. Jie panašesni į kompiuterinio žaidimo veikėjus, baigiančius vieną puikiai sukurto žaidimo lygį ir patenkantys į kitą.
Seras S. Mendesas labiausiai žinomas kaip filmą „American Beauty“ („Amerikietiškos grožybės“) ir paskutinius du Džeimso Bondo filmus sukūręs direktorius, o šiurkščiu realizmu ir politinėmis potekstėmis jis negarsėja – tad būtent šių savybių filmui „1917“ ir trūksta. Įsimintiniausios filmo vietos keistai senamadiškos – jose pilna nuolat netaikliai šaudančių vokiečių ir tarsi iš „Indiana Džounso“ atkeliavusių nutrūktgalviškų triukų. Vaizdai dažnai ne šokiruojantys, o dailūs – viename apleistame miestelyje rodomas šešėlių žaismas primena son et lumière spektaklį, kuriuo per atostogas Prancūzijos pilaitėje grožisi turistai.
Vaidyba ir dialogai taip pat paprasčiausiai mechaniški. Seras S. Mendesas pirmą kartą filmą ne tik režisavo, bet ir padėjo parašyti scenarijų, tačiau paaugliams berniukams skirtas nuotykių knygeles primenantis siužetas apie Pirmąjį pasaulinį karą nepasako nieko, ko nebuvo pasakyta filmuose „Private Peaceful“ („Eilinis, vardu Taikusis“), kuriame vaidino B. MacKay, „War Horse“ („Karo žirgas“), kuriame vadino B. Cumberbatchas ar „Blackadder Goes Forth“ („Blakaderis žengia pirmyn“) bei daugybėje komiksų apie karą.
Nors filme gausu bjaurių lavonų (žmonių, arklių ir šunų), 1917 atskleidžia pasenusį ir idealizuotą požiūrį, kad Didysis karas – tai gėrio ir blogio kova. Vokiečiai filme klastingi, prancūzų mademoiselles žavios, anglų vaikinai drąsūs ir net santūrieji generolai elgiasi taip, kaip geriausia visiems. Seras S. Mendesas sukūrė tikrą kinematografijos šedevrą, tačiau paviršutinišką jo filmą pamačiusiems žiūrovams gali kilti toks pat klausimas, koks iškyla ir svarstant apie karą: jam skirta tiek pinigų ir pastangų – ir kas iš to?
„1917“ JAV kino teatruose pasirodė 2019 m. gruodžio 25 d. Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje filmas bus rodomas nuo sausio 10 d.