Šiais laikais jaunų senukų daugiau, be to, jie sveikesni ir turtingesni už kitų kartų senukus. 2020 m. turtingose šalyse bus 134 mln. 65–74 m. amžiaus žmonių (11 proc. gyventojų). 2000 m. jų buvo tik 99 mln. – 8 proc. gyventojų. Dabar jie sudaro greičiausiai augančią amžiaus grupę. Nors senstant sveikata prastėja, jauni senukai laikosi geriau negu kiti – 2000–2015 m. turtingose šalyse vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo 3,7 metais, o pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, 3,2 iš jų žmonės pragyvena neturėdami rimtų sveikatos problemų. Be to, jauni senukai turtingesni: 1989–2013 m. JAV šeimos, kurios galvai jau daugiau negu 62‑eji, vidutinis turtas išaugo 40 proc. ir pasiekė 210 tūkst. JAV dolerių (o visų kitų amžiaus grupių turtas sumažėjo).
Be to, jauni senukai veiklesni. 2016 m. turtingose šalyse dirbo šiek tiek daugiau negu penktadalis 65–69 m. amžiaus žmonių, tačiau jų skaičius sparčiai auga. Darbas – viena iš priežasčių, kodėl žmonės ilgiau išlieka sveiki. Viename vokiečių akademikų atliktame tyrime pastebėta, kad nors senstant kognityviniai gebėjimai paprastai silpsta, pensinį amžių pasiekusių, tačiau toliau dirbančių žmonių gebėjimai prastėja lėčiau, todėl išlieka tokie pat, kaip pusantrų metų jaunesnių žmonių.
Niekas nesiruošia mirti
Trumpai tariant, jauni senukai – ne šiaip kokia senų žmonių grupelė. Jie griauna tradicinius stereotipus, kad į pensiją išėję žmonės nieko neveikia, tik mūvi šlepetes ir prižiūri anūkus. Be to, dėl jų kinta ir vartotojų, paslaugų bei finansų rinkos.
Virš 60‑ies sulaukę žmonės – viena greičiausiai augančių oro linijų klientų grupių. Jauni senukai itin svarbūs turizmo pramonei, nes atostogaudami užsienyje išleidžia gerokai daugiau, negu jaunesni suaugusieji. Jie taip pat keičia ir išsilavinimo sektorių. Dabar Harvardo Tęstinio mokymosi skyriuje (skirtame vyresnio amžiaus ir į pensiją išėjusiems žmonėms) mokosi daugiau studentų, negu pagrindiniuose universiteto skyriuose. O dėl to, kad jiems labai svarbios pensijos, jauni senukai verčia keistis draudimo įmones: dabar šios jau nebe pasyviai dalina nustatyto dydžio išmokas, o teikia finansines paslaugas aktyviau valdyti savo pensijų krepšelius norintiems klientams.
Klestintys jauni senukai puikiai gyvens patys ir padės tiek ekonomikai, tiek visuomenei. Nors daugelis įmonių vadovų ir žmogiškųjų išteklių skyrių atstovų mano, kad senstant produktyvumas mažėja, Vokietijoje atlikti tyrimai sunkvežimių gamybos ir draudimo įmonėse atskleidė, kad vyresni darbuotojai produktyvumo vidurkį net šiek tiek viršija, o produktyviausiai dirba iš kelių amžiaus grupių sudarytos komandos. O dėl to, kad žmonės ilgiau dirba ir rečiau naudojasi medicininėmis paslaugomis, geriau bus ir visai visuomenei, nes sveikatos priežiūrai ir pensijoms reikės skirti mažiau valstybės išlaidų.
Tačiau kad taip iš tiesų būtų, reikia trijų didelių pokyčių, kuriuos turi paskatinti pačių jaunų senukų daromas spaudimas. Visų pirma, turės keistis visuomenės požiūris į vyresnius žmones – ypač nuostata, kad 60 metų slenkstį perkopę žmonės turi ilsėtis ir tyliai pasitraukti iš akiračio. Daugelis įmonių diskriminuoja vyresnius darbuotojus, nes mokymus siūlo tik jaunesniems darbuotojams, be to, mažina galimybių dirbti ne visą darbo dieną ar vieną etatą padalinti dviem žmonėms. Jauni senukai reikalaus, kad įmonės taptų palankesnės vyresniems darbuotojams ir taip padės ir keisti požiūrį į senatvę.
Keistis turės ir vyriausybės politika. Daugelyje turtingų šalių pensinis amžius nustatytas per anksti, tad daugelis nori dirbti ir jį pasiekę. Faktinis pensinis amžius (kai žmonės iš tiesų palieka darbo rinką) dažnai dar ankstesnis. Tad nors pensija turėtų būti nuolydžiu, dėl vyriausybės politikos ji dažnai panašesnė į skardį.
Trečia, gausėjant sveikų jaunų senukų, reikės smarkiai keisti išlaidas sveikatos priežiūros sektoriui. Daugumos senatvėje užklumpančių ligų lengviausia išvengti keičiant gyvenimo būdą ir imantis prevencinių priemonių. Tačiau daugelyje šalių prevencijai skiriama tik 2–3 proc. sveikatos priežiūros išlaidų. Šis procentas privalo augti, nes nors jauni senukai kitą dešimtmetį bus gana sveiki ir aktyvūs, atėjus 2030 m. dauguma jų perkops 75‑erius, tad prasidės ilgas nuolydžio laikotarpis, kuriam daugelis turtingų valstybių šiuo metu nepasiruošusios.