Smūgiai tęsėsi, kai Irako parlamentas pareikalavo JAV karius pasitraukti iš šalies ir pavadino bepiločių ataką savo suvereniteto pažeidimu. D. Trumpas sureagavo teigdamas, kad Irakui teks „atlyginti“ Amerikai. Iranas pareiškė nebesilaikysiąs urano sodrinimo apribojimų, nustatytų pasirašius branduolinį susitarimą 2015 m. D. Trumpas nusprendė nebepaisyti šio susitarimo 2018 m.
JAV veiksmai, „be jokios abejonės, ir taip pakankamai įtemptą situaciją padarė dar pavojingesnę“, – sakė į atsargą išėjęs pulkininkas leitenantas Danielis Davisas, ekspertų grupės „Defense Priorities“ vyresnysis mokslo darbuotojas, pritariantis JAV karių pasitraukimui iš Irako. „Jeigu per pastaruosius 40 metų bent truputį kreipėte dėmesį į Iraną, tikriausiai žinote, jog šalis niekada nepasiduos tokiam spaudimui. Rezultatas bus priešingas“, – sakė jis.
Q. Soleimani žūtis per praėjusią savaitę surengtą puolimą, regis, laikinai suvienijo iraniečius, kurie ne vieną mėnesį įnirtingai protestuoja prieš savo vyriausybę. Milijonai gedėjo lyderio, padariusio jų šalį, slegiamą JAV sankcijų, stipresnę ir suteikusio Teheranui svertų konfliktuose nuo Sirijos iki Jemeno.
„D. Trumpo administracija siaubingai apsiskaičiavo žaisdama Irano žaidimą, – tvirtino Fawazas Gergesas, Londono ekonomikos mokyklos tarptautinių santykių dėstytojas. – Ji suvienijo didžiąją dalį Irako politinių jėgų ir nukreipė jas prieš JAV. Ji suteikė galimybę Iranui atsikvėpti Irake.“
Poveikį patyrė net kova su „Islamo valstybe“. JAV vadovaujama visuotinė koalicija nurodė laikinai nutrauksianti karines operacijas prieš teroristų grupuotę Irake ir sutelksianti dėmesį į neseniai užpultų karinių bazių apsaugą.
Auganti įtampa pasiekė visuotines rinkas penktadienį, o jos poveikis buvo juntamas ir savaitgalį. Pirmadienį naftos kaina siekė beveik 70 JAV dolerių už barelį, o aukso kaina buvo didžiausia per daugiau nei šešerius metus. Didžiojoje Azijos dalyje akcijų kursas smuko.
„Niekingas tipas“
D. Trumpui ir Irano valdžios pareigūnams apsikeitus viešais grasinimais dėl atsakomųjų veiksmų ateityje, JAV lyderis gaus klausimų iš įstatymų leidėjų, po švenčių grįžtančių į Vašingtoną. Jie yra pasiruošę pradėti kandžius debatus dėl prezidento apkaltos proceso, kurį pradėjo Atstovų Rūmuose dominuojanti Demokratų partija, ir būsimo teismo Respublikonų partijos kontroliuojamame Senate.
Reakcija į antskrydį praktiškai sutapo su partijų požiūriu į šalies vadovą: respublikonai gyrė veiksmus pašalinti teroristų lyderį, o demokratai suabejojo prezidento administracijos teiginiais, kad Q. Soleimani buvo „neišvengiama grėsmė“, ir klausė, ar D. Trumpas turi platesnio masto strategiją arba planą, kaip susidoroti su padariniais.
JAV Atstovų Rūmų pirmininkė, demokratė iš Kalifornijos Nancy Pelosi nusiuntė laišką rūmų įstatymų leidėjams, kuriame informavo apie šią savaitę įvyksiantį balsavimą dėl rezoliucijos, apribosiančios D. Trumpo galias imtis bet kokių karinių veiksmų, susijusių su Iranu.
„Klausykite, visi puikiai supranta, jog Q. Soleimani buvo labai blogas, niekingas tipas, – „Fox News Sunday“ sakė senatorius, demokratas iš Merilando valstijos Chrisas van Hollenas. – Dėl to niekas nesiginčija. Tačiau teiginys apie neišvengiamą grėsmę nebuvo pagrįstas įrodymais. Akivaizdu, jog šis dramatiškas konflikto eskalavimas sukėlė didesnį pavojų amerikiečiams.“
Pompeo diplomatija
Po daugiau nei tuzino pokalbių telefonu su panašias pareigas einančiais valdžios pareigūnais Kinijoje, Saudo Arabijoje ir kitose šalyse valstybės sekretorius Mike’as Pompeo gynė prezidento administracijos sprendimą. Sekmadienį jo kalba buvo transliuojama svarbiausių JAV kanalų žinių laidų metu.
Jis sakė, jog tarp administracijos narių nebuvo jokios abejonės dėl žvalgybos informacijos, kuria buvo paremtas sprendimas nukauti Q. Soleimani, patikimumo.
M. Pompeo pridūrė, kad bet kokie JAV veiksmai Teherano atžvilgiu bus „teisėti“. Tai buvo atsakas į nuogąstavimus dėl šeštadienį D. Trumpo išsakyto grasinimo smogti „52 taikiniams Irane, įskaitant kultūrinius, jeigu Teheranas keršys už Q. Soleimani mirtį, kaip žadėjo.“
„Elgsimės atitinkamai“, – sekmadienį ABC laidos „This Week“ metu sakė M. Pompeo.
Nepaisant visame pasaulyje nuskambėjusios žinios apie generolo mirtį, pagrindiniai JAV sąjungininkai nerodė didelio palaikymo (išskyrus Izraelį), o NATO pirmadienį surengė nepaprastąjį susirinkimą augančiai įtampai regione aptarti.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas apibendrino Europos reakciją į ataką prieš Q. Soleimani, pasakęs, jog „jo mirties negedėsime“, ir pridūręs, kad „palaikome artimą ryšį su visomis šalimis, siekdami paskatinti sumažinti įtampą“.
Kita vertus, JAV naudai pasitarnaus labai prasta Irano ekonomikos būklė dėl vis griežtesnių Amerikos taikomų sankcijų, kurios praktiškai panaikino šalies galimybę pardavinėti naftą užsienio rinkose ir atkirto Iraną nuo daugelio prekybos partnerių. Kai kurie analitikai mano, kad Q. Soleimani mirtis tik laikinai prislopins politinę įtampą šalyje.
„Generolo, kuris iššvaistė nemažai Irano išteklių arabų pilietiniams karams, nužudymas vargu ar paskatins žmones remti vyriausybę“, – sakė Ray Takeyh, Užsienio santykių tarybos Vidurinių Rytų studijų vyresnysis mokslo darbuotojas.
M. Pompeo tvirtino, kad galų gale Q. Soleimani mirtis padarys Viduriniuosius Rytus saugesnius. Susidarė įspūdis, jog jis sumenkino tą faktą, kad Irako parlamentas pareikalavo JAV išvesti savo karius, sakydamas, jog pasitraukti iš posto nusprendęs ministras pirmininkas Adelis Abdul-Mahdi, kuris teigė turėjęs susitikti su Q. Soleimani jo žūties dieną, veikė jausdamas milžinišką spaudimą iš Irano pusės.
M. Pompeo nurodė, kad JAV karinės pajėgos, įsiveržusios į Iraką prieš 17 metų nuversti Saddamą Husseiną, pasiliks šalyje visam laikui.
„JAV yra pasiruošusios padėti irakiečiams gauti tai, ko jie nusipelno, ir tęsti savo misiją šalyje: sunaikinti „Islamo valstybę“ ir kitus regiono teroristus, – CBS laidoje „Face the Nation“ kalbėjo valstybės sekretorius. – Šie veiksmai gina irakiečius ir yra naudingi Amerikai.“
Vargu ar JAV kariai artimiausiu metu paliks Iraką, tačiau sekmadienį surengtas balsavimas buvo tarytum prakeiksmas D. Trumpui ir JAV planams šiame regione. Diplomatinė atstovybė Bagdade buvo pastatyta po 2003 m. invazijos, kad būtų didžiausia Amerikos ambasada pasaulyje, savotiška priešakinė operacijų bazė ir klausymosi postas Viduriniuosiuose Rytuose.
Neseniai į Kuveitą nusiuntęs maždaug 3 500 karių, D. Trumpas nuo gegužės mėnesio JAV karines pajėgas sustiprino apie 17 tūkst. personalo narių, pamiršęs savo pažadą šalyje nutraukti „nesibaigiančius karus“.
„Nedažnai vienas taktinis žingsnis, neapsvarstytas atsižvelgiant į ilgalaikes perspektyvas, sukelia tiek daug potencialiai strategiškai neigiamų padarinių JAV, – pareiškė Aaronas Davidas Milleris, užsienio politikos ekspertų grupės „Carnegie Endowment for International Peace“ vyresnysis mokslo darbuotojas. – Vienu veiksmu buvo nubraukti 17 metų trunkančios nelengvos JAV misijos rezultatai.“
