Besidomintys Marsu gali tikėtis jaudinančių 2020‑ųjų. Kas dvejus metus Žemė ir Marsas suartėja, tad tuo pasinaudoti norinčios JAV, Kinijos, Europos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) kosmoso agentūros planuoja į Marsą paleisti nuotoliniu būdu valdomus roverius. Kiekvienos iš šių misijų tikslas – patenkinti žinių troškimą. Tačiau jos atskleidžia ir žemiškesnes ambicijas.
JAV kosmoso agentūra NASA robotų Marse turi jau dabar, bet 2020 m. planuojamas išsiųsti Marso roveris taip pat gabens ir nepilotuojamą sraigtasparnį. Jei pavyks sėkmingai paleisti jį retoje Marso atmosferoje, lėktuvus išradusiai šaliai teks garbė vadintis ir pirmąja ne Žemėje lėktuvą paleidusia šalimi. Be to, neabejotina, kad sraigtasparnio užfiksuoti vaizdai taip pat pakerės.
Europos kosmoso agentūra (EKA) roverių Marse dar nenutupdė nė kartą. 2016 m. įvykdytas pirmasis bandymas nutupdyti erdvėlaivį „Schiaparelli“ baigėsi avarija – sudužęs erdvėlaivis planetos paviršiuje paliko juodą kraterį, kurį vėliau nufotografavo planetos orbitoje skriejantis NASA palydovas. Šį kartą misiją vykdyti padės ir JAV bei Rusija, tačiau DNR struktūrą atrasti padėjusios britų mokslininkės Rosalindos Franklin vardu pavadinto roverio nutupdymui vadovaus pati EKA. Pasak roverio misijai vadovaujančio EKA atstovo Pietro Baglioni, Europa turi įrodyti, kad šį etapą geba atlikti ir pati.
2012 m. vykdyta Kinijos pirmoji misija į Marsą baigėsi liepsnose, nes jos roverį išskraidinti turėjęs Rusijos erdvėlaivis nesugebėjo palikti Žemės orbitos. Pasak Pekino kosmoso konsultacijų įmonės „Ultimate Blue Nebula“ vadovo Lano Tianyi, dėl to kito į Marsą keliaujančio erdvėlaivio HX‑1 paleidimui vadovaus pati Kinija. Tačiau valstybė vis tiek tikina esanti nusiteikusi bendradarbiauti. Kinijos kosmoso agentūros direktoriaus pavaduotojas Wu Yanhua pakiliai kalba, jog kosminėmis misijomis kuriama „žmonijos likimo bendruomenė“, kuriai pasitarnauja „Kinijos išmintis“.
JAE misija į Marsą vystoma kartu su partneriais iš JAV, o jų roveris bus paleistas naudojant Japonų raketą. Tačiau arabų šalyse toks bandymas atliekamas pirmą kartą. JAE kosmoso agentūros pirmininkas Ahmadas bin Abdullah Humaid Belhoul Al Falasi misiją pavadino vienu didžiausių arabų šalių pasiekimų, kuris „sugrąžins mūsų protėvių šlovę“.
Tačiau misijos turi ir mokslinių privalumų. JAE zondas, pavadintas „Hope“, naudos ultravioletinių spindulių spektrometriją ir tirs Marso atmosferą siekiant išsiaiškinti, kaip ir kodėl į kosmosą ištrūksta vandenilis bei deguonis. NASA roveryje įmontuotas aparatas „kvėpuos kaip medis“ ir transformuos anglies dioksidą, kurio atmosferoje gausu, į deguonį, kurio atmosferoje nedaug, kad ateityje astronautai galėtų kvėpuoti arba panaudoti jį kurui. EKA roveris turės gręžimo įrenginį, skirtą imti uolienų pavyzdžius iš anksčiau nepasiekto dviejų metrų gylio kažkada tekėjusios upės deltoje. Gauti mėginiai bus traiškomi ir kaitinami daugybėje skirtingų orkaičių, taip siekiant išgauti dujas, galinčias atskleisti, ar uolienose yra arba kada nors buvo mikrobiologinių gyvybės formų. O Kinijos roveris naudos į žemę prasiskverbiantį radarą ir ieškos ledo „kišenėlių“.
2020 m. taip pat pirmą kartą gali būti paleista didžiausia NASA raketa SLS, o „Virgin Galactic“ ir „Blue Origin“ gali pradėti vykdyti pirmuosius suborbitinius skrydžius turtingiems nuotykių ieškotojams. Tačiau Žemės gyventojams svarbiausiu įvykiu gali tapti 2020 m. vasarį planuojama EKA misija paleisti zondą į Saulę.
Zondas „Solar Orbiter“ bus paleistas skrieti pailga orbita ir prie Saulės priartės kas penkis mėnesius. Prie skylučių nuo karščio saugančiame skyde įrengti aparatai bandys aptikti koreliaciją tarp vidinių Saulėje vykstančių reakcijų ir karts nuo karto pasirodančių didelį krūvį turinčių dalelių pliūpsnių. Tokie pliūpsniai gali sugadinti elektros tinklus bei kompiuterius, todėl jei jie pasiektų Žemę, ištisus žemynus galėtų apimti chaosas ir konfliktai. 2012 m. vienas toks plazmos pliūpsnis pasiekė Žemės orbitą – mūsų planetą jis aplenkė vos keliomis dienomis.
Pasak Europoje erdvėlaivį pagaminusios įmonės „Airbus“ atstovo Iano Walterso, zondą „Solar Orbiter“ galima laikyti tam tikra „planetos gynybos“ forma. Jo renkami duomenys padėtų kurti modelius, galinčius perspėti apie artėjantį elektroninius prietaisus sudeginti galinčių dalelių pliūpsnį kelios dienos prieš šiam pasiekiant Žemę. Pasak I. Waterso, tokiu atveju elektrinius prietaisus ir kitą įrangą būtų galima trumpam išjungti ar kitaip apsaugoti. Žinoma, tyrinėti Marsą atrodo žavingiau, tačiau gali būti, kad garbingiausia 2020 m. kosmoso misija taps būtent ši.