Daugelis kitų valstybių irgi taip elgėsi. Kas trejus metus EBPO paskelbia Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) rezultatus (naujausi rezultatai paskelbti gruodžio 3 d.). PISA testuose tikrinami EBPO valstybių narių bei šiai daugiausiai iš turtingų valstybių sudarytai grupei nepriklausančių valstybių savanorių 15 ir 16 metų amžiaus moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų įgūdžiai. Rezultatai suteikia galimybę tiesiogiai palyginti skirtingas švietimo sistemas. Nuo tada, kai paskelbti pirmieji PISA rezultatai, jau praėjo beveik dvidešimt metų. Jiems pasirodžius daugelis nustebo – anksčiau švietimo sistema negarsėjusi Suomija užėmė pirmąją vietą pagal skaitymo įgūdžius, be to, puikiai pasirodė ir kitose kategorijose.
Atrodė, kad ši Šiaurės Europos valstybė atrado metodą, kaip pasiekti puikių rezultatų netaikant griežtų drausminimo priemonių ir neskiriant mokiniams didžiulio krūvio, kaip elgiamasi Rytų Azijos šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje ir Pietų Korėjoje, kurios tuo metu taip pat pirmavo. Pedagogai ėmė plūste plūsti į Helsinkį. Grįžę jie pasakodavo, kad švietimo sistema visapusiška, mokslas nemokamas, o mokytojai labai gerbiami ir puikiai kvalifikuoti, be to, jiems duodama daug laisvės dirbti savo darbą, kuriame mokiniams dažnai leidžiama atsakymų ieškoti patiems. Nuo Škotijos iki Pietų Korėjos – visos mokyklos norėjo pamėgdžioti Suomijos švietimo sistemą. Užsienio delegacijos atvykdavo taip dažnai, kad Suomijos vyriausybė ėmė už vizitus prašyti mokesčio. Šiandien svečiai už apsilankymą mokykloje turi sumokėti daugiau kaip 1 200 eurų.
Tačiau panašu, kad Suomijos kaip švietimo sistemos utopijos įvaizdis paseno. Jos moksleivių PISA rezultatai vėl suprastėjo ir prastėja jau nuo 2006 m. Atotrūkis tarp turtingų ir vargšų mokinių didėja – o tai labai neramina lygybe besididžiuojančią valstybę. Tuo tarpu kažkada tik kitų pavyzdžiu sekusi Estija dabar tarp EBPO šalių užima aukščiausią vietą. Estijos švietimo ministerijos generalinis sekretorius Martas Laidmetsas su pasitenkinimu pabrėžia, kad nors delegacijos iš Azijos vis dar skrenda į Helsinkį, jis vis dažniau tampa tik stotele pakeliui į Taliną.
Suomijos parabolė padeda paaiškinti, kodėl nuo tada, kai pradėti vykdyti PISA testai, apskritai pažangos padaryta nedaug. Naujo tūkstantmečio pradžioje buvo tikimasi, kad iš testų gavus daugybę informacijos bus galima išsiaiškinti, kodėl kai kurioms mokykloms sekasi geriau, o kitos mokyklos paseks jų pavyzdžiu, tad pagerės visų rezultatai. Tačiau nors per pastarąjį dešimtmetį lėšų vienam mokiniui EBPO narėse skiriama net 15 proc. daugiau, skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų rezultatai beveik tokie patys, kaip ir pirmą kartą pradėjus taikyti testus.
Talino pranašumai
Šiais metais kaip visada yra pasirodžiusių puikiai. Išskirtiniai Singapūro rezultatai dar pagerėjo. Tačiau Singapūras jau nebe pirmoje vietoje. Pirmą vietą pasiekė Kinija – tiksliau, Pekinas, Šanchajus, Dziangsu ir Džedziangas (kitų vietovių rezultatų EBPO įtraukti nesutinka, nes negali garantuoti, jog jie teisingi). Rezultatai pagerėjo ir žemesnį išsilavinimo lygį turinčiose šalyse, pavyzdžiui, Jordanijoje, Lenkijoje ir Turkijoje. Tačiau kiekviena Jordanija turi savo Suomiją.
Iš dalies bendros pažangos nedaug dėl to, kad mokyklos rezultatams nedaro tiek įtakos, kaip paprastai manoma. Kultūra ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, suaugusiųjų raštingumas, taip pat labai svarbūs, taigi net gerai informuotų politikų įtaka iš tiesų ribota. Kaip pastebi Londono universiteto koledžo profesorius Johnas Jerrimas: „Rytų Azijos šalys visada pasieks viršūnę“. Be to, remiantis tyrimų duomenimis galima spėti, kad pasiekus tam tikrą lygį (vienam mokiniui nuo 6 iki 15 metų amžiaus išleidžiant maždaug 50 tūkst. JAV dolerių) didesnės išlaidos PISA rezultatų nepagerina.
Kultūros svarba puikiai matoma Estijoje ir Suomijoje – abi šalys ilgai pasižymi dideliu raštingumu, kurį palaikyti dažnai padėdavo vietos protestantų bažnyčia. „Mes turime tarsi bendrą nuostatą, – teigia M. Reps, – kad nors čia nėra, tarkim, auksinių deimantų ar kažko panašaus, mes turime gerą švietimo sistemą.“
Suomijoje gimė vaikiškų knygų serija apie Trolius Mumius – baltus apvalių formų personažus, mylimus viso pasaulio vaikų. Visoje šalyje pilna bibliotekų, įskaitant ir įspūdingą banguojančių formų „Oodi“ biblioteką netoli traukinių stoties Helsinkio centre, už 98 mln. eurų pastatytą valstybės šimtmečio jubiliejaus proga. Tokius dalykus kitoms valstybėms pakartoti sunku.
Yra ir kitų nuo švietimo ministrų pastangų nepriklausomų veiksnių. Svarbų vaidmenį atlieka imigracija – daugumoje valstybių neseniai atvykę moksleiviai pasiekia žemesnių rezultatų negu vietiniai. Suomijoje per pastarąjį dešimtmetį PISA testą laikančių imigrantų vaikų šiek tiek padaugėjo.
Daugiau kaip keturi penktadaliai jų namuose nekalba suomiškai, todėl aišku, kodėl jų ir vietinių mokinių rezultatai smarkiai skiriasi. Imigrantų mokinių panašiai padaugėjo ir Estijoje, tačiau neseniai į Estiją atvykę mokiniai daug rečiau būna kilę iš neturtingų šeimų.
Pamokos iš suomių
Dėl prastėjančių Suomijos rezultatų gali pasirodyti, kad visi jų mokymo sistemą mėgdžioti puolę stropuoliai elgėsi kvailokai. Tačiau pažvelgus giliau aišku, kad iš Suomijos pavyzdžio yra ko pasimokyti. Nors Suomija užsitarnavo mokinius lepinančios šalies reputaciją, anksčiau čia buvo mokoma griežčiau. 1996 m., ketverius metus prieš pasirodant pirmiesiems PISA rezultatams, šalyje apsilankė grupė tyrėjų iš Jungtinės Karalystės. Suomijoje jie matė „klases, eilutė po eilutės mokytojo nustatytu tempu sekančias, kas parašyta vadovėlyje... Keliavome iš mokyklos į mokyklą ir matėme beveik vienodas pamokas – būtume galėję apkeisti mokytojus vietomis ir vaikai nebūtų nieko pastebėję.“ Kaip pastebėjo ekonomistas Gabrielis Helleris Sahlgrenas, dauguma puikius rezultatus pirmajame PISA teste pasiekusių vaikų buvo mokyti būtent tokiu būdu.
Tačiau pasirodžius rezultatams dauguma Suomijos mokyklų jau buvo pradėjusios judėti kita kryptimi ir stebino apsilankiusius politikus. Netrukus pasirodysiančiame Aino Saarinen ir jos kolegų iš Helsinkio ir Oulu universitetų tyrime aptariami 2012 ir 2015 m. PISA testų rezultatai ir atskleidžiama, kad mokyklose, kuriose mokiniams buvo duodama daugiau laisvės patiems formuoti savo mokymąsi, matematikos ir gamtos mokslų rezultatai buvo prastesni. O labiausiai nukentėjo iš neturtingų arba migrantų šeimų kilę vaikai. Tačiau ieškoti aukso vidurio tarp skaitymo paraidžiui ir leidimo vaikams daryti ką tik nori nepradėta, tad mokyklose toliau eksperimentuojama. Dabar atsirado banga mokyklų be klasių. 2016 m. pradėta taikyti naują mokymo programą, kuria raginama rengti pamokas, neskirtas tik vienam dalykui, pavyzdžiui, matematikai.
Nepaisant to, Estijos ir Suomijos mokyklų darbo organizacija turi nemažai panašumų. Pavyzdžiui, abiejose šalyse labai nedaug mokamų mokyklų, be to, bandoma sumažinti egzaminų ir neskirstyti mokinių pagal gebėjimus. Nepateisindamas rimto ir senamadiško valstybės vadovų portretais ir didele Estijos vėliava papuošto kabineto sudaryto įspūdžio, Talino centre įsikūrusios Jakobo Westholmo mokyklos direktorius Rando Kuustikas teigia, kad jam svarbiausia – mokinių laimė, o kitas svarbiausias dalykas – „užtikrinti, kad išėjus iš mokyklos pasaulyje jiems bus lengviau, negu tada, kai atėjo.“
Tačiau nors R. Kuustiko mokytojai pradėjo šiek tiek keisti mokymo metodus, pavyzdžiui, dažniau leisti dirbti grupelėmis, „mes vis dar esame labai tradicinė mokykla“, – teigia jis. Prieš pradedant dirbti grupelėse, mokytojas įsitikina, kad mokiniai tikrai supranta, ką turi daryti. Taisyklės aiškios, o mokytojai moko stovėdami klasės priekyje. Akademikai tvirtina, kad panašiai dirbama visoje šalyje. Testus ruošiančios įmonės „Cambridge Assessment“ atstovas Timas Oatesas giria šalyje taikomą griežtą ir nuoseklią mokymo programą.
Iš viso to yra ko pasimokyti. Tačiau Estijos modelį pritaikyti norinti užsienio šalis greičiausiai nusiviltų. Pastaruosius tris dešimtmečius šalies ekonomika sparčiai augo, o ekonominės padėties gerėjimas siejamas su geresniais mokymosi rezultatais. Be to, dėl didelės emigracijos bei mažėjančio gimstamumo nuo 2000 m. mokinių sumažėjo 29 proc., todėl švietimo padėtis gana neįprasta. Pasak EBPO švietimo skyriaus vadovo Andreas Schleicherio, tarp šalies mokyklų „vyrauja sveika konkurencija“ dėl likusių mokinių. M. Reps teigia, kad kaimo pradinėse mokyklose nebūna neįprasta išvysti dviejų ar trijų mokinių klases, taigi vaikai mokosi taip, tarsi turėtų privatų mokytoją. Vienai mokyklai netgi pavyko dvejus metus išsilaikyti nepaisant to, kad joje nebuvo nė vieno mokinio – tačiau kitos šalys to mėgdžioti tikriausiai nenorės.