Nors ir šiandien daugybei pasaulio žmonių tenka kęsti balzganą šviesos taršą, mes vis dar galime gėrėtis mirgančiu nakties dangumi kalnuose, dykumoje ar jūroje. Bet jei ryšių technologijos ir toliau judės dabartine trajektorija, norint išvengti šalutinių žmogaus veiklos produktų gali tekti keliauti į Mėnulį.
Kai kurie profesionalūs astronomai pavojaus signalus siuntė dar praėjusį pavasarį, o paskui lapkritį, kai „SpaceX“ paleido 60 palydovų „Starlink“. Kol kas tai nekelia didesnės problemos, tačiau kai danguje sužibs dar keli tūkstančiai, jie gali trukdyti mums aptikti tolimiausius, blankiausius Visatos objektus – tuos, kurie suteikia mums galimybę pažvelgti į tolimą praeitį. Vertinant plačiau, poveikį pajus ir mėgėjai dangaus stebėtojai, stovyklautojai, jūreiviai, svajotojai, poetai, vaikai, vizionieriai bei visi kiti, kuriuos kada nors jaudino Paukščių Tako mirguliavimas tamsios kosmoso paslapties fone.
Šiuo metu žengiame į antrąjį kosmoso amžių – praėjus 70 metų nuo pirmojo pradžios, teigia kosmoso istorikas ir astrofizikas Jonathanas MacDowellas iš Harvardo-Smitsono astrofizikos centro. Pagaliau atėjo laikai, kai paleisti objektą į kosmosą kainuoja nebrangiai, tad kosminių objektų skaičius turėtų sparčiai išaugti.
„SpaceX“ planuoja paleisti dar 30 000 palydovų – greta tų 12 000, kuriuos jau patvirtino FCC ir FAA. J. MacDowellas prognozuoja, kad ir kitos kompanijos ilgai nelaukusios paleis savo palydovų „megakonsteliacijas“. Tikėtinas rezultatas – pigus arba nemokamas didelės spartos internetas kiekvienam planetos gyventojui. Kaina – galimybė gėrėtis žvaigždynų amžinybe.
Interneto ryšį būtų galima užmegzti ir su daug aukščiau iškilusiais, ne tokiais pastebimais palydovais, esančiais geostacionarioje orbitoje, aiškina astrofizikas, tačiau jie negalėtų suteikti pakankamo pralaidumo, kad visi galėtų žiūrėti vaizdo įrašų transliacijas. Tam reikalingi palydovai, esantys žemoje orbitoje, kur jie visą laiką zuis mums pro akis.
Dangus taps dar labiau užgrūstas, kai Jeffas Bezosas įgyvendins savo planą perkelti į kosmosą sunkiąją pramonę: šiam užmojui prireiks šimtų tūkstančių daug didesnių ir ryškesnių palydovų, pažymi J. MacDowellas.
„Mums rūpi mūsų ryšys su Visata“, – teigia Ruskinas Hartley, Tarptautinės tamsaus dangaus asociacijos (International Dark-Sky Association) prezidentas. Jo grupė, aktyviai siekianti sumažinti šviesos taršą žemėje, tos pačios pozicijos laikosi ir kosmoso atžvilgiu. Nors danguje spindi milijardų milijardai žvaigždžių, mūsų akys sąlyginai tamsiame danguje gali išskirti tik apie 10 000, pažymi jis, taigi netrukus mūsų regimame vaizde „spindės palydovai“.
Pasak J. MacDowello, jo apskaičiavimai rodo, jog net ir menki 30 000 palydovų iš esmės pakeistų dangaus vaizdą, matomą iš Žemės. Astronomai sako, kad palydovų spiečius apsunkins ir jų darbą, ypač – ambicingą projektą, vadinamą Didžiuoju sinoptinių tyrimų teleskopu (Large Synoptic Survey Telescope), kuris iš Čilės fotografuoja plataus masto dangaus vaizdus, bandydamas įsiskverbti į tamsiosios materijos, tamsiosios energijos paslaptis ir galaktikų kilmę. Ar neišsikvėps visuomenės entuziazmas tokiems projektams, kai nebežiūrėsime į žvaigždes ir nebesvarstysime, iš kur visa tai atsirado ir kur visa tai judės toliau?
Ar savanaudiška norėti išsaugoti nakties dangų, žinant, kad kai kurie žmonės vis dar neturi interneto prieigos? Galbūt. Tačiau aišku viena: daugelis tų, kurie neturi interneto ryšio, jaučia ryšį su nakties dangumi.
J. MacDowellas sako, kad visai geras kompromisas būtų tarptautinis susitarimas, panašus į kosminių šiukšlių paktą, dėl kurio derasi Tarpagentūrinis kosminių šiukšlių koordinavimo komitetas (Interagency Space Debris Coordination Committee). Pagal šį susitarimą kompanijos, planuojančios paleisti palydovus, juos kuria taip, kad po 25 metų jie nukristų į Žemę. Panašus susitarimas galėtų paskatinti kurti palydovus, kuo mažiau krintančius mums į akis.
Nors palydovai gali padėti žmonėms rasti ryšį vienam su kitu, žvaigždės taip pat gali padėti pajusti ryšį – su kitais žmonėmis visame pasaulyje ir per visą žmonijos istoriją, su tais, kurie žvelgė aukštyn ir sėmėsi įkvėpimo. Šiuo metu daugiau nei pusė pasaulio gyventojų naudojasi internetu – neturėtų būti sunku įvesti jį ir likusiems, neaukojant dangaus. Mes, žmonės, neišvengiamai pasieksime visa apimantį ryšį, tačiau neturėdami mus siejančio jausmo, kad gyvename kosmose, galime nebeturėti ką vienas kitam pasakyti.
