Praėjusią savaitę Londone susitikę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos lyderiai nerimavo dėl dviejų kitų prezidentų – Prancūzijos vadovo Emmanuelis Macronas, neseniai atvirai suabejojusio NATO pagrindą sudarančia nuostata, kad sąjungininkės ginasi kolektyviai, ir Turkijos vadovo Recep Tayyip Erdogan, kuris sukėlė sąjungininkams rūpesčių nusprendęs išsiųsti karius į Siriją ir nusipirkti priešraketinės gynybos sistemą iš Rusijos.
O lyg to dar neužtektų, dabar E. Macronas ir R. Erdoganas vienas kitą viešai įžeidinėja.
Nuo tada, kai tuometinė ministrė pirmininkė Theresa May pasiūlė dviejų dienų NATO 70‑mečio minėjimą rengti Jungtinėje Karalystėje, įvyko tiek pokyčių, kad jos įpėdiniui Boris Johnsonas būtų galima atleisti, jei paaiškėtų, jog jis slapčia trokšta, kad ji nebūtų to padariusi.
„Pasakysiu dar kartą NATO susirinkime – pirma pats pasitikrinkite, ar jums nepažeistos smegenys“, – kreipdamasis į E. Macronas praėjusį penktadienį Stambule pasakytoje kalboje rėžė R. Erdoganas. Jis turėjo omenyje praėjusį mėnesį Prancūzijos vadovo duotą interviu, kuriame šis ne tik kritikavo Turkiją, bet ir pareiškė, kad karinei sąjungai pažeistos smegenys.
Kai trys svarbios sąjungos narės turi vienas kitam prieštaringų tikslų, o susirinkimas vyksta paskutiniuoju ugningų Jungtinės Karalystės rinkiminių kampanijų etapu, rizikuojama, kad jis ne pagerbs daugelio valstybių narių pareigūnų ir vadovų sėkmingiausiu istorijoje kariniu susigrupavimu nuolat vadinamą NATO, bet tik sukels nerimą dėl sąjungos ateities.
JAV ir Jungtinės Karalystės pareigūnai iš visų jėgų stengėsi pabrėžti NATO pasiekimus, taip pat pridurdami, kad 2014 m. Rusijos Ukrainoje vykdyta agresija vėl priminė sąjungos pagrindinį tikslą. Be to, gynybai skiriama vis daugiau lėšų, o NATO išsiplėtė į kovos su terorizmu, kibernetinės saugos ir netgi kosmoso sritis.
NATO Generalinis Sekretorius Jens Stoltenberg taip pat prieštaravo E. Macron pareiškimui, kad sąjunga silpsta. Jiedu susitiko Paryžiuje praėjusią savaitę.
Sąjunga vis dar tebetraukia kitas šalis. Kitais metais prisijungti turinti Šiaurės Makedonija padidins sąjungos vadovų skaičių iki 30 – o 1989 m., nugriuvus Berlyno sienai, jų buvo tik 15.
Tačiau šie pasiekimai pamirštami vis dažniau viešumoje aptarinėjant, kam NATO turėtų skirti dėmesį ir kokias vertybes jai derėtų puoselėti. Tikriausiai norėdama sutramdyti ginčus, Vokietija pasiūlė suformuoti ekspertų grupę, kuri parengtų ataskaitą apie sąjungos politinę formą ateityje.
E. Macronas privertė Vokietijos kanclerę Angela Merkel aistringai ginti NATO – praeitą savaitę Berlyne Vokietijos politikams ji pareiškė, kad „šiuo metu Europa negali apsiginti viena“. Nors A. Merkel pozicija ilgai buvo NATO nuo iširimo saugoję klijai, dabar šiai pozicijai kyla grėsmė namuose, kur kanclerės centrinių kairiųjų pažiūrų koalicijos partnerė išsirinko naujus, radikalesnius vadovus.
Praėjusį penktadienį aukštas JAV pareigūnas teigė, kad D. Trumpas norėtų, jog NATO teiktų prioritetą pasipriešinti augančiai Kinijos įtakai. Pareigūnas taip pat teigė, kad D. Trumpas ketina paraginti sąjungininkus skirti daugiau lėšų gynybai ir nebendradarbiauti su Kinijos įmonėmis kuriant 5G mobiliuosius tinklus, nors atrodo, kad daugelis sąjungininkių tokių veiksmų imtis nesiruošia.
E. Macronas nori, kad NATO ne tramdytų Kiniją, o skirtų pirmenybę kovai su terorizmu. Praeitą savaitę Malyje žuvo trylika prancūzų kareivių, o penktadienį teroristas nužudė du žmones Londone. Prancūzijos atstovas teigė, kad E. Macronas planuoja paraginti sąjungininkes dalintis „operacine“ veikla ir taip papildyti D. Trumpas prašymą, kad Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už sąjungos finansavimą.
Tuo tarpu R. Erdoganas reikalauja, kad būtų pritarta Turkijos tikslams šiaurės Sirijoje, o kartu su kitomis NATO sąjungininkėmis prieš „Islamo valstybę“ kovojusios kurdų karinės grupuotės būtų pripažintos keliančiomis terorizmo grėsmę. Jis taip pat užbėrė druskos ant dar vienos atviros Turkijos santykių su Vakarų sąjungininkėmis žaizdos – paruošė ir išbandė su NATO sistema nesuderinamą neseniai iš Rusijos pirktą oro gynybos sistemą S‑400.
Visa tai įvyko D. Trumpas dar nespėjus iš renginio išsiųsti nė vienos „Twitter“ žinutės. JAV prezidentas atvyks išblaškytas rūpesčių namuose, kur prieš jį vis dar vykdomas apkaltos procesas.
„Būtų galima pademonstruoti, kad NATO sąjungininkės šią instituciją vertina – jei tik šiame vadovų susitikime prezidentas D. Trumpas, prezidentas E. Macronas ir prezidentas R. Erdoganas nepadarytų sąjungai nieko kenksmingo“, – teigė buvusi George W. Bushas administracijos Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnė Kori Schake, dabar dirbanti direktoriaus pavaduotoja Tarptautiniame strateginių tyrimų institute.
Tikimybę, kad bus pridaryta žalos, gali sumažinti sutrumpintos oficialios sesijos (jos truks tik maždaug keturias valandas). Ilgalaikiai NATO stebėtojai įspėja, kad nederėtų pervertinti įtampos sąjungos viduje reikšmės. Pasak jų, tokie nesutarimai – ne naujiena organizacijai, kurios narės turi skirtingą geografinę padėtį ir skirtingus saugumo prioritetus.
Nors E. Macronas dvejonės dėl NATO pagrindą sudarančio įsipareigojimo gintis kolektyviai atrodo pavojingos, daugeliu atžvilgių jis tiesiog laikosi Prancūzijos tradiciškai nuo sąjungos atsiribojusios pozicijos. 1966 m. valdant prezidentui Charles De Gaulle Prancūzija pasitraukė iš organizacijos karinės vadovavimo struktūros, o atgal grįžo tik 2009 m.
„Žinau, kad toks požiūris dabar nemadingas, – teigė Jungtinės karalystės pasiuntiniu NATO 2014–2016 m. tarnavęs seras Adam Thomsonas, – tačiau NATO nuo Šaltojo karo pabaigos ieško naujos vizijos, ir galima sakyti, kad jau surinko nemažai medžiagos.“
Jis išskyrė tris naujus NATO vaidmenis po Šaltojo karo: valdyti krizes tokiose vietovėse kaip Afganistanas, tramdyti galimus narių kivirčus Rytų Europoje bei kurti partnerystes su NATO nepriklausančiomis valstybėmis.
Pirmąja NATO būstine buvęs Londonas – natūralus pasirinkimas šios savaitės jubiliejui paminėti. Pasirinkus Londoną taip pat norėta pademonstruoti iš ES išstojusios Jungtinės Karalystės pasaulinį statusą.
Tačiau nuo tada, kai buvo nuspręsta susitikimą rengti Londone, „Brexit“ vėl buvo atidėtas, o B. Johnson gruodžio 12 d. sušaukė pirmalaikius rinkimus. Šalyje planuojami protestai prieš D. Trumpas, tad JAV prezidento nepopuliarumu ir jo draugyste su B. Johnsonas tikisi pasinaudoti opozicijos leiboristų partija.
Jei B. Johnsonas pralaimės savo priešininkui leiboristų vadovui Jeremy Corbynas, kitame NATO viršūnių susitikime 2021 m. gali tekti nerimauti dėl dar vienos asmenybės.
Per savo karjerą kaip aistringas socialistas pagarsėjęs J. Corbynas buvo pavadinęs NATO „pavojumi pasaulio saugumui ir pavojumi pasaulio taikai“. Pastaruoju metu jis artimiau laikosi partijos nuostatos, kad Jungtinė Karalystė turėtų likti sąjungoje, tačiau gali būti, kad nugalėjęs taptų dar vienu nepatogiu partneriu.
Paskutinį kartą, kai NATO lyderiai svečiavosi Jungtinėje Karalystėje 2014 m., jis protestuotojų prieš NATO mitinge teigė, kad po Šaltojo karo „NATO reikėjo pasiduoti, susirinkti daiktus, eiti namo ir dingti iš akių.“
