Dėl susiskaidžiusio Europos Parlamento, negailestingų globalinių sąlygų ir nuolat kylančių sunkumų bandant gauti valstybių narių pritarimą panašu, kad įgyvendinti ambicingus įstatymų projektus bus sunku.
Štai ką U. von der Leyen ruošiasi padaryti ir kodėl jos planus įgyvendinti bus nelengva.
Klimato kaitos politika
Tikslas: iki 2050 m. paversti Europą pirmuoju klimato požiūriu neutraliu žemynu.
Sunkumai: pirmiausia U. von der Leyen reikės pasiekti, kad tam pritartų visos ES šalys, įskaitant ir nuo anglies priklausomą Lenkiją bei nedidelę grupelę jos sąjungininkių Rytų Europoje. Tuomet jai reikės rasti būdą, kaip pasinaudoti trilijonais eurų, kurių reikės norint finansuoti pokyčius, atsiliepsiančius įvairiausioms sritims – nuo energijos gavybos iki transporto bei žemės ūkio.
Derybos su Jungtine Karalyste po „Brexit“
Tikslas: sudaryti visapusišką ir subalansuotą susitarimą, padėsiantį po „Brexit“ sutvirtinti ES santykius su Jungtine Karalyste.
Sunkumai: sudaryti susitarimą, kuris ilguoju laikotarpiu būtų naudingas ES, ypač saugumo ir prekybos srityse, tačiau neduoti Jungtinei Karalystei visko, ko ši nori. Ypač svarbu bus užtikrinti visų 27 valstybių narių vienybę – o paaiškėjus, kokie prieštaringi jų tikslai, tai padaryti bus itin sudėtinga.
D. Trumpas
Tikslas: gerinti vis priešiškesnius santykius su sąjungininke už Atlanto.
Sunkumai: JAV – svarbiausia ES sąjungininkė, o prieš trejus metus į valdžią atėjus D. Trumpui regionų santykiai smarkiai pašlijo.
Prezidentas kartą teigė, kad ES yra „priešininkė“, kuri „tokia pat bloga kaip Kinija, tik mažesnė“. Jis taip pat tvirtino įvesiąs tarifus ES eksportuojamiems automobiliams, taip sukurdamas dar vieną pasaulio perkybos karo frontą.
Be to, JAV planuoja kitais metais pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo, o D. Trumpas užgauliojo Europos sąjungininkes tvirtindamas, kad šios per mažai išleidžia gynybai ir net svarstė, ar nereikėtų apskritai pasitraukti iš Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos.
Pasaulinė prekyba
Tikslas: išsaugoti Pasaulio prekybos organizacijos sistemą.
Sunkumai: patenkinti JAV reikalavimus reformuoti PPO ir tuo pačiu pasipriešinti organizacijai kenkiančioms JAV ir Kinijos praktikoms. PPO kyla pavojus dėl JAV protekcionizmo ir Kinijos vykdomų prekybą iškraipančių priemonių, be to, jei Vašingtonas atsisakys svarstyti naujas teisėjų kandidatūras, Nuolatinis apeliacinis komitetas gali atsidurti aklavietėje, todėl pirmininkės uždavinys ne tik labai sudėtingas, bet ir skubus.
Tikslas: išplėsti ES prekybos politikos priemonių arsenalą, galbūt suteikiant ES teisę skirti sankcijas šalims, sudarančioms neteisėtas prekybines kliūtis bei trukdančioms PPO ginčų sprendimo procesui (greičiausiai D. Trumpo valdomai JAV).
Sunkumai: įtikinti ES valstybes, kad tokia iniciatyva nepakenks jų dvišalėms sutartims su didelėmis prekybos partnerėmis už ES ribų. Nors prekyba – viena labiausiai centralizuotų ES politikos sričių, gali būti, kad valstybės narės priešinsis pasiūlymui plėsti sąjungos galias, nes taip turėtų dar mažiau kontrolės valstybiniu lygmeniu.
Ekonominė politika
Tikslas: užbaigti Europos pinigų sąjungą.
Sunkumai: šiuo metu U. von der Leyen komanda mažai ką gali padaryti, kad užbaigtų euro architektūrą, nes kitus žingsnius turi žengti euro zonai priklausančios valstybės. Panašu, kad jos daro pažangą kurdamos bendrą indėlių sistemą, kurios Komisija ne kartą prašė. Vis dėlto mažai tikėtina, kad narių susitarimas bus panašus į tai, ko norėjo Briuselis.
O kitos pirmininkės planuojamos iniciatyvos, pavyzdžiui, Europos nedarbo perdraudimo sistema, iš valstybių vadovų tvirtos paramos nesulaukė.
Finansinis reguliavimas
Tikslas: sutvarkyti susiskaldžiusias Europos bankų ir kapitalo rinkas.
Sunkumai: šie du projektai liko neužbaigti, nes valstybių vyriausybės jau keliskart sustabdė bandymus panaikinti bankams ir kitoms finansinėms įmonėms ES bendrojoje rinkoje sudarytas kliūtis. Vadinamoji bankų sąjunga supriešino finansiškai konservatyvias šalis, pavyzdžiui, Vokietiją, su labiau įsiskolinusiomis šalimis pietų Europoje, todėl norint jas sutaikyti teks rasti kompromisą.
O ES kapitalo rinkų srityje (kuri palyginus su JAV labai prastai išvystyta) svarbu liautis vykdyti mažus pokyčius ir įvesti didelių prasmingų reformų jautriose srityse – pavyzdžiui, nemokumo teisės ir mokesčių.
Duomenų apsauga
Tikslas: paversti šiaudus auksu – t. y., nenaudojamus duomenis paversti „inovacijomis“ skatinant vyriausybes ir įmones dalintis įžvalgų suteikti galinčia informacija.
Sunkumai: U. von der Leyen nori dar griežtesnių duomenų apsaugos įstatymų negu neseniai įvestieji, kurie reguliavimo institucijoms pirmą kartą suteikia teisę už rimtus duomenų apsaugos pažeidimus įmonėms skirti net iki 4 proc. metinių pajamų iš veiklos visame pasaulyje siekiančias baudas.
Duomenų apsaugos įstatymai Europoje jau dabar labai griežti, o bandant įgyvendinti sudėtingus asmeninių duomenų naudojimą apibrėžiančius reglamentus daugeliui įmonių kyla problemų. Naujojo už duomenų apsaugą atsakingo ES komisaro Thierry Breton bus paprašyta sukurti saugias erdves dalintis neasmeniniais duomenimis, taip apeinant antimonopolines taisykles, neleidžiančias konkurentams dalintis jautria informacija. Ar Europos duomenų kalnuose tikrai slypi auksas ir ar nauji įstatymai iš tiesų suteiks didelę ekonominę vertę, vis dar neaišku.
Dirbtinis intelektas
Tikslas: per pirmas 100 tarnybos dienų paskelbti dirbtinį intelektą reguliuojančių įstatymų projektą.
Sunkumai: Komisijai dar reikia susitarti, kokias konkrečias problemas turėtų spręsti daugybę pramonės šakų apimsiančios naujos taisyklės. Šimtas dienų pristatyti įstatymo projektui – itin ambicingas laikotarpis, ypač jei ES ketina pradėti taikyti vadinamąjį „poveikio vertinimą“ – t. y., suteikti galimybę išorės ekspertams ir įmonėms pateikti atsiliepimų apie svarstomus įstatymus.
Gali būti, kad dėl to Europos Parlamente sakydama inauguracinę kalbą U. von der Leyen 100 dienų termino nepabrėžė.
ES plėtra
Tikslas: U. von der Leyen nori atverti duris galimai ES plėtrai.
Sunkumai: Emmanuel Macron užkirto kelią deryboms dėl Albanijos ir Šiaurės Makedonijos prisijungimo prie ES ir nori joms dar neprasidėjus reformuoti visą naujų valstybių prijungimo procesą. Tačiau daugelis Prancūzijos pasiūlymus laiko pernelyg miglotais, kad Komisija galėtų imtis priėmimo proceso reformų, ir mano, kad tokiais pasiūlymais paprasčiausiai siekiama derybas visiškai nutraukti.
