Dėl to šalies pietvakariuose esančio Čengdu miesto teisme F. Dong vyrui uždrausta prie jos artintis. Vietos žiniasklaida gyrė atvejį teigdama, kad jis – puikus pavyzdys, kad naujasis įstatymas veikia. Tačiau netrukus tas pats teismas šokiravo – atmetė F. Dong prašymą skirtis. Teisėjas Pekino laikraščiui teigė, jog sprendimas paremtas tuo, kad santuoka vis dar turi „labai tvirtus“ pagrindus ir kad vyrui turėtų būti suteikta „antra galimybė“.
F. Dong – ne viena. Nors 2016 m. kovą įsigaliojęs smurtą šeimoje draudžiantis įstatymas skirtas ginti moteris, jis taip pat skirtas „skatinti šeimos harmoniją ir socialinį stabilumą“. O šiuos dalykus teisėjai dažnai vertina labiau negu moterų gerovę. Atlikus tyrimą ir peržiūrėjus nuo 2009 m. iki 2016 m. rugsėjo teismams pateiktus 150 tūkst. prašymų skirtis paaiškėjo, kad įstatymas moterims padėjo mažai.
Kai paduodamas pirmasis prašymas skirtis (prašyti dažnai tenka keletą kartų), teisėjai prašymą dažniau patenkina tada, kai jį paduoda vyras. Tvirtinimas, kad moteris patiria smurtą, dažniausiai teisėjų nuomonės nepakeičia. „Smurtą patiriančioms moterims teismai – ne sprendimas, o problema“, – teigia tyrimo autorius Indianos universiteto profesorius Ethan Michelson.
Kinijos vadovas Xi Jinping – didelis tradicijų puoselėtojas. Šeimas jis vadina visuomenės „ląstelėmis“ (minėti, kad 1982 m. jis pats išsiskyrė su pirmąją žmona, nepriimtina). Tačiau valstybės pareigūnai baiminasi, kad šeimos ląstelės žūva, nes tuokiamasi vis rečiau, o skiriamasi dažniau. Praeitais metais susituokė daugiau kaip 10 mln. porų, o išsiskyrė – 4,5 mln. Iš dalies taip nutiko todėl, kad dabar išsiskirti daug lengviau. Iki 2003 m. norint skirtis reikėjo gauti darbdavio arba bendruomenės lyderio sutikimą, o dabar, jei išsiskirti sutinka abu sutuoktiniai, tai galima greitai padaryti vietos civilinių reikalų poskyryje.
Tačiau vienos iš šešių teismą pasiekiančių skyrybų dažnai būna sudėtingos. Praeitais metais du trečdaliai prašymų atmesti po pirmojo posėdžio. Nors smurtas šeimoje tinkamu teisiniu pagrindu prašyti skyrybų ir žalos atlyginimo laikomas nuo 2001 m., smurtą patiriantys sutuoktiniai dažnai lieka įkalinti santuokoje. Kartais teisėjai leidimo skirtis neduoda dėl to, kad bijo prarasti darbus. Norint pasiekti numatytus tikslus, teisėjams dažnai reikia užbaigti tam tikrą kiekį bylų. Kadangi gyventojai į teismus kreipiasi vis dažniau, bylų vis daugėja. O teisėjams pasakyti „ne“ – daug greičiau, negu tvarkyti skyrybų reikalus.
Kai kurie teisėjai taip pat baiminasi, kad nuskriaustoji šalis gali griebtis smurto. Todėl kai vyras grasina, kad teismui davus leidimą skirtis nužudys žmoną (arba teisėją), leidimo dažnai nusprendžiama neduoti. Knygos „Leftover Women: The Resurgence of Gender Inequality in China“ autorė Leta Hong Fincher teigia, kad matydamos, jog sulaukti norimo rezultato sunkiame skyrybų procese greičiausiai nepavyks, moterys išsiskirti net nebando.
F. Dong, kuriai greičiausiai padėjo visuomenės dėmesys, galų gale išsiskyrė birželį, praėjus dviem metams po to, kai buvo sumušta ir iš dalies prarado klausą. „Sprendimas, ar leisti išsiskirti, turi būti paremtas tuo, ar nutrūko vyro ir žmonos jausmai“, – pareiškė teismas. Šiuo atveju nuspręsta, kad nutrūko. Teismas nusprendė, kad vyras ir žmona abu gaus po vieną iš dviejų poros namų ir kompensuos vertės skirtumą.
Tačiau būta dar vieno netikėtumo – teisėjas atmetė F. Dong prašymą už padarytą žalą iš vyro gauti 50 tūkst. juanių (7 010 JAV dolerių). Nuspręsta, kad ji patyrė smurtą, tačiau nepatyrė „rimtų pasekmių“.
Pasak Honkongo universiteto profesoriaus Xin He, tokie sprendimai – labai paplitę. Dažnai teisėjai suteikia leidimą skirtis, tačiau atmeta kaltinimus smurtu, taip leisdami vyrams išvengti bausmės. Dėl to „teismai negali patikimai ginti moterų teisių ir interesų“, – tvirtina Kalifornijos universiteto San Diege profesorius Kwai Ng. Tačiau F. Dong sistema vis dar pasitiki – ji pateikė apeliaciją. Sprendimo moteris laukia sausį.
Įvedus smurtą šeimoje draudžiantį įstatymą pasiektas svarbus tikslas. Aktyvistai tokio įstatymo reikalavo jau dvidešimt metų. Tačiau X. He teigia, kad įstatymas dar netobulas. Jame smurtas šeimoje, įskaitant ir vedybinį prievartavimą, nelaikomas nusikaltimu. Norint, kad sutuoktiniui būtų uždrausta artintis, reikia pateikti rimtų įrodymų, kad jis kelia grėsmę.
O bausmės už įsakymo nesilaikymą nedidelės – bauda iki 1 000 juanių arba 15 dienų kalėjimo. Per pirmuosius 33 mėnesius nuo įstatymo įvedimo teismai patenkino 60 proc. prašymų neleisti sutuoktiniui artintis. Tačiau prašymus pateikė tik 5 860 moterų – mažytė visų aukų dalis. Valstybės remiamos Kinijos moterų federacijos duomenimis Kinijoje smurtą šeimoje patiria viena iš keturių moterų, tačiau tikrasis skaičius greičiausiai didesnis. Universiteto dėstytoja dirbanti F. Dong mano, kad jai padėjo finansinė nepriklausomybė. „Pažeidžiamos moterys dažnai neturi vilties“, – teigia ji. Pasak moters advokato, internete komentatoriai dažnai teigia, kad „jei nori likti saugi, netekėk ir neturėk vaikų“.
2012 m. valdžią perėmęs Xi Jinping nuolat pabrėžė įstatymų svarbą. Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad teismai turi paklusti Komunistų partijai. Dėl to teisėjai linkę įstatymus interpretuoti taip, kad jai įtiktų. 2016 m. aukščiausiasis teismas nurodė žemesniems teismams, kaip spręsti su šeimos gyvenimu susijusias bylas. Jo sprendimas atspindėjo partijos filosofiją: „Sprendžiant šeimyninius ginčus svarbu atsižvelgti ne tik į pavienių asmenų ir šeimų laimę, bet ir socialinę harmoniją, stabilumą ir civilizacijos pažangą.“
Tuo tarpu Xi Jinping nepailsdamas kovoja su žmogaus teises ginančiais aktyvistais, taip pat ir moterų teisių gynėjais. Nors jis ragino pašalinti „visas smurto prieš moteris formas“, jo veiksmai tokio tikslo siekti nepadeda.