Bandydamas sukompromituoti savo priešus namuose, D. Trumpas paprašė pagalbos iš politinio naujoko Ukrainos prezidento, griūvančios Italijos vyriausybės, su Kinija kovojančios Australijos ir dėl „Brexit“ susiskaidžiusios Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boris Johnson. Gali būti, kad dabar jis ketina kreiptis į Rumuniją, kur pagrindinis ministro pirmininko rėmėjas ką tik pasodintas į kalėjimą.
„Dar nesusisiekėme su Rumunija, – televizijos laidoje „Fox News“ pareiškė asmeninis prezidento advokatas Rudy Giuliani, nors jokių smulkmenų nepateikė. – Tik palaukite, kol susisieksime su Rumunija.“
Šie įvykiai atskleidžia, kad pokalbiai su JAV vadovu bet kokiu atveju gali turėti dramatiškų ir nenuspėjamų pasekmių.
Pasikalbėjęs telefonu su Recep Tayyip Erdogan, prezidentas nusprendė nebesilaikyti ilgalaikės JAV politikos ir davė Turkijai nebylų sutikimą įsiveržti į Sirijos šiaurę, tačiau vėliau pagrasino, kad jei Turkija persistengs, JAV sugriaus jos ekonomiką.
D. Trumpas taip pat pajautė, kad Boris Johnson planas įvykdyti „Brexit“ visiškai priklauso nuo to, ar pavyks sudaryti prekybos sutartį su JAV, ministrui pirmininkui Scott Morrison reikia, kad JAV padėtų su besiplečiančia Kinija Azijoje kovojančiai Australijai, o Giuseppe Conte vyriausybė Italijoje griūva – todėl pagalbos paprašė pačią sudėtingiausią akimirką.
Kinija JAV skolinga nesijaučia, tačiau nori kuo greičiau užbaigti tarifų karą – taigi vien dėl to turi gerą paskatą atsiliepti į spalio 4 d. D. Trumpo pareikštą prašymą ištirti Joe Biden praeitį.
„D. Trumpo požiūris į pasaulį paremtas tik pirkimo ir pardavimo santykiais“, – teigia Romoje įsikūrusio Tarptautinių reikalų instituto direktorė Nathalie Tocci.
Ši taktika tiesiogiai paremta jo knygoje „Sandorio menas“ („The Art of the Deal“) aprašytais metodais.
„Geriausi taktika – derėtis iš jėgos pozicijos, o didžiausia galima jėga – tai įtaka, – knygoje rašo būsimasis prezidentas. – Turėti įtakos reiškia turėti tai, ko nori kitas vyrukas. O dar geriau – tai, ko jam reikia. O geriausia – tai, be ko jis negali apsieiti.“
Vienas Europos diplomatas pareiškė, kad paskambinus D. Trumpui valstybių vadovai nenustemba išgirdę keistų ir netikėtų prašymų ir jau suprato, kad svarbiausia – išlikti teigiamai nusiteikusiems, tačiau nieko neprisižadėti. Vis dėl to, pasak kito diplomato, kartais nugali politinė būtinybė.
Nuo tada, kai gegužės mėnesį perėmė valdžią, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patyrė daug sunkumų. Jam reikėjo parodyti Maskvai, kad Ukrainą palaiko JAV vyriausybė ir taip atgrasyti Rusiją nuo planų veržtis į jų teritoriją. Kalbėdamas su D. Trumpu liepos mėnesį, Ukrainos prezidentas pareiškė norįs iš JAV nusipirkti prieštankinių raketų „Javelin“, kurias ketino panaudoti prieš Rusijos remiamus separatistus Ukrainos rytuose.
„Norėčiau, kad padarytumėte mums paslaugą“, – pasak pokalbio nuorašo atsakė D. Trumpas.
D. Trumpas pareiškė, kad norėtų, jog Ukraina padėtų JAV generaliniam prokurorui William Barr ištirti specialiojo prokuroro Robert Mueller paskelbtą pranešimą apie Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus.
„Ukraina buvo labai lengvas grobis, – teigia N. Tocci. – Dėl to, kad turi tokią kaimynę, jos išlikimas priklauso nuo Amerikos ir Europos paramos.“
Pasak laikraščio „Daily Telegraph“, liepos mėnesį, prabėgus trims dienoms po susitikimo su B. Johnson, W. Barr Londone taip pat susitiko su Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministre Priti Patel. B. Johnson šiuo metu daromas spaudimas paprašyti D. Trumpo grąžinti tragiškoje avarijoje įtariamai dalyvausią JAV pilietę.
S. Morrison teigė, kad rugsėjį kalbėdamas telefonu D. Trumpas padėti W. Barr tyrimui taip pat prašė ir Australijos vyriausybės atstovo. Tačiau S. Morrison neigė, kad patyrė spaudimą gilintis į R. Mueller tyrimo ištakas.
Rugpjūčio mėnesį Italijoje G. Conte suorganizavo žvalgybos vadovo susitikimą su W. Barr, nes šis tuo metu bandė išnarplioti dar vieną savo tyrimo giją – rasti dingusį Maltos profesorių, kuris, kaip manoma, pasakė D. Trumpo rinkiminės kampanijos atstovams, jog Rusija turi Hillary Clinton galinčių pakenkti elektroninių laiškų.
Vėliau rugpjūtį vis dar kovodamas dėl savo posto G. Conte susitiko su D. Trumpu G7 susitikime Prancūzijoje. Rugpjūčio 27 d. D. Trumpas išreiškė paramą Italijos vadovui socialiniame tinkle „Twitter“, kur pavadino jį „labai talentingu vyru“ ir pareiškė: „Tikiuosi, kad jis išliks ministru pirmininku!“
Po mėnesio W. Barr grįžo į Romą (teigiama, kad gavęs G. Conte leidimą) su prokuroru John Durham. Vyrai turėjo paruošę daugiau prašymų žvalgybos vadovams.
„Sužinosime daug daugiau“, – „Fox News“ teigė R. Giuliani.
Tuo tarpu Turkijos ekonomiką visus metus smukdė infliacija, o prezidento partija prarado valdžią svarbiausiose savivaldybėse, todėl R. Erdogan reikalinga politinė parama, kurią gautų, jei JAV perleistų dalį karinės kontrolės Sirijos šiaurėje, kur R. Erdogan jau seniai siekė pulti kurdų kovotojus.
Tačiau savaitgalį pasikalbėjęs su Turkijos vadovu D. Trumpas taip pat atskleidė vieną iš savo silpnybių – nors rinkėjams jis skelbėsi esąs iš nesibaigiančių Artimųjų Rytų konfliktų JAV išvesti galintis lyderis, nuo tada, kai 2017 m. perėmė prezidento postą, pažangos beveik nepadarė.
Be to, Amerikos prezidentas sukėlė sąmyšį, kai respublikonams išreiškus pasipiktinimą jo ketinimais planą pakeitė ir taip iškėlė dar daugiau klausimų dėl savo politikos. Vėliau D. Trumpas tikino, kad sprendimą duoti laisvę turkų puolimui iš dalies priėmė dėl to, kad norėjo daryti spaudimą Europos šalims, kurios, pasak jo, nesutiko susigrąžinti „Islamo valstybės“ nariais tapusių piliečių.
„Aš pasitariau su visais, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose teigė D. Trumpas. – Visiškai suprantu abi puses, tačiau rinkimų kampanijoje žadėjau, kad grąžinsiu kareivius namo.“
