Praėjusį ketvirtadienį Europos Sąjungos teisėjai priėmė įpareigojantį sprendimą, suteikiantį Europos teismams teisę priversti tokias platformas kaip socialinių tinklų milžinė „Facebook“ gavus įspėjimą rasti ir panaikinti neapykantą kurstantį turinį. Pasak teisėjų, jei teismai atsižvelgia į tarptautinius įstatymus, jie gali įsakyti tokias žinutes pašalinti visame pasaulyje.
„Šiandienos sprendimas suteikia vienai šaliai ar regionui galią nuspręsti, ką gali sakyti ir kokią informaciją gali rasti interneto vartotojai visame pasaulyje“, – teigė tarp savo narių ir „Alphabet Inc.“ priklausančias „Google“ bei „Facebook“ turinčios pramonės grupės „Computer & Communications Industry Association“ vyriausioji Europos padalinio vadovė Victoria de Posson.
ES piliečių teises internete gina griežčiau negu bet kuris kitas pasaulio regionas. 2014 m. ES aukščiausiasis teismas suteikė žmonėms vadinamąją „teisę būti pamirštiems“, suteikiančią galimybę paprašyti „Google“ pašalinti europietiškas nuorodas į tinklalapius, kuriuose skelbiama pasenusi arba klaidinga ir nesąžiningai žmogaus reputacijai galinti pakenkti informacija. Tačiau praeitą mėnesį tas pats teismas priėmė šiek tiek kitokį sprendimą negu ketvirtadienį, nes nusprendė nereikalauti, kad paieškos sistemos nuorodas pašalintų visame pasaulyje.
„Konstitucijos garantuojama žodžio laisvė“
„Vienoje šalyje šmeižtu laikomi komentarai apie politikus kitoje šalyje gali būti laikomi konstitucijos garantuojama žodžio laisve. Be to, nedaugelis technologijų platformų, o ypač pradedančiųjų įmonių, neturi užtektinai išteklių, kad galėtų sukurti tokias sudėtingas kontrolės sistemas“, – teigė V. de Posson.
Anksčiau šiais metais internetinės platformos, pavyzdžiui, „Facebook“ bei „Google“ priklausanti „YouTube“ sulaukė ES palaikymo, nes laikydamosi 2016 m. su Europos Komisija pasirašyto elgsenos kodekso ėmėsi kovoti su internete platinama neapykantą kurstančia kalba. Įmonės pasižadėjo gavusios įspėjimą neapykantą skatinančias žinutes pašalinti per 24 val.
„Facebook“ teigė, kad teismo sprendimas reikalauja daugiau, negu jos jau vykdomas procesas „apriboti turinio platinimą, kai (arba jei) šis pažeidžia vietos įstatymus“.
„Nesilaikoma principo“
Teismo sprendimas „nesilaiko seno principo, kad viena šalis neturi teisės savo žodžio laisvę reguliuojančių įstatymų primesti kitai valstybei, – el. laiške teigė „Facebook“. – Be to, taip interneto įmonės gali būti verčiamos aktyviai stebėti skelbiamą turinį ir interpretuoti, ar jis „lygiavertis“ anksčiau nelegaliu pripažintam turiniui.“
ES teismas nusprendė, kad kai kuriais atvejais platformoms galima įsakyti pašalinti ne tik vienodas žinutes, bet ir žinutes, kurios laikomos „lygiavertėmis“ neapykantą skatinančioms ir nelegalioms žinutėms. Pasak „Facebook“ ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19‑ojo straipsnio, toks įsakymas gali pažeisti prigimtines žmogaus teises.
„Privertus socialinių tinklų platformas, pavyzdžiui, „Facebook“, automatiškai pašalinti žinutes nepaisant jų konteksto, bus pažeista mūsų teisė į žodžio laisvę ir apribota internete randama informacija, – apie 19‑ąjį straipsnį kalbėjo Thomas Hughes. – Teismo sprendimas neatsižvelgia į technologijos trūkumus taikant automatinius filtrus.“
Holokausto neigimas
JAV žodžio laisvė laikoma konstitucijos garantuojama teise, tačiau Europoje tam, ką žmonės skelbia internete, tradiciškai skiriama daugiau dėmesio – pavyzdžiui, Vokietijoje draudžiama neigti Holokaustą. Šis atskirtis gilėja, nes Europoje vis agresyviau kovojama su neapykantą skatinančia kalba internete, taip norint užkirsti kelią smurtinėms atakoms prieš tam tikras visuomenės grupes, kaip, pavyzdžiui, nutiko kovo mėnesį teroristui pradėjus šaudyti mečetėse Kraistčerče, Naujojoje Zelandijoje.
Nepaisant technologijų platformų pastangų, ES pareigūnai svarsto įvesti Vokietijos įstatymais paremtas naujas visoje sąjungoje galiosiančias taisykles, kurios leistų skirti baudas didelėms technologijų įmonėms, jei šios delstų pašalinti nelegalią neapykantą skurstančią kalbą. Šie pokalbiai – platesnių ES planų reformuoti internetinių platformų atsakomybę numatančias taisykles dalis.
Praeitais metais Austrijos aukščiausiasis teismas paprašė ES teisėjų patarimo sprendžiant ginčą tarp „Facebook“ ir buvusios Europos Parlamento žaliųjų partijos narės Eva Glawischnig‑Piesczek, kuri tapo daugybės įžeidžiančių žinučių vieno „Facebook“ vartotojo paskyroje taikiniu. Ji paprašė liepti įmonei drausti toliau skelbti žinutes su jos nuotraukomis ir šalia įkeltu panašiu įžeidžiančiu tekstu.
Austrijos teismas taip pat iškėlė klausimą, ar laikantis ES įstatymų įmonės būtų priverstos iš savo platformos pašalinti bet kokias „lygiavertę reikšmę“ nelegaliai informacijai, apie kurią jiems buvo pranešta, skelbiančias žinutes. Teisininkai teigė, kad su šia problema tokiose platformose kaip „YouTube“ arba „Instagram“ susiduria ir autorinių teisių turėtojai, nes pašalinus turinį, netrukus vėl pasirodo jo kopijos.
„Tikimės, kad teismai elgsis proporcingai ir apgalvotai ir padės išvengti rimtų pasekmių žodžio laisvei“, – pranešime spaudai teigė „Facebook“.
Bylos pavadinimas: C-18/18, Eva Glawischnig-Piesczek v. Facebook Ireland Limited.
