Australijos jūrinės naftos gavybos reguliatorius iki lapkričio 14 d. turės nuspręsti, ar patvirtinti Norvegijos energetikos milžinės „Equinor ASA“ planą gręžti žvalgybinius gręžinius Didžiojoje Australijos įlankoje. Pirminiai įvertinimai rodo, kad įlankoje galėtų būti 1,9 milijardo barelių naftos, nors iki šiol ji buvo tiriama paviršutiniškai, ir tikrasis skaičius, ekspertų nuomone, gali pasirodyti kur kas didesnis.
Aplinkosaugininkai ginčija, kad nėra prasmės gręžti daugiau nei 2 kilometrus po jūros dugnu unikalioje jūrinėje aplinkoje, garsėjančioje audringais vandenimis, kai iškastinį kurą netrukus apskritai išstums atsinaujinanti energija.
„Idėja atidaryti įlankoje naują naftos ir dujų telkinį, kuris nepradės tiekti naftos dar mažiausiai dešimt ar veikiau penkioliką metų, skamba kaip visiška beprotybė šiais laikais, kai visais būdais stengiamasi mažinti anglies dvideginio taršą“, – teigia Sarah Hanson-Young, Žaliųjų partijos senatorė ir pagrindinė kampanijos prieš įlankos gręžinius organizatorė.
„Equinor“, anksčiau žinoma kaip „Statoil“, žada gerbti Paryžiaus klimato susitarimą ir tvirtina, kad Didžiojoje Australijos įlankoje slypinčios gamtinių dujų atsargos padėtų sumažinti taršesnės anglies energijos poreikį. Aplinkosaugos lobistų grupė „Carbon Tracker“ teigia, kad naftos pramonės vamzdynas, kurio vertė siektų maždaug 50 milijardų dolerių, nesuderinamas su Paryžiaus susitarimu apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki mažiau nei 2 laipsnių Celsijaus.
„Pagal daugumą scenarijų nafta dar daugelį ateinančių dešimtmečių išliks svarbiu produktu, – elektroniniame laiške pažymėjo „Equinor“. – Gamybos laukai yra išeikvoti, ir net pagal 2 laipsnių scenarijų šiuo metu atrasti komerciniai ištekliai vis dar palieka spragą, neleisiančią ateityje patenkinti numatomą paklausą.“ Kompanija pareiškė, kad jos žvalgybos veiklą papildė planai sumažinti išmetamų teršalų kiekį, investuojant į atsinaujinančią energiją.
„Jei tyrimai pasirodys sėkmingi, būtų galima tikėtis reikšmingos ekonominės naudos aplinkoje, kur Australijos naftos gavyba mažėja“, – teigia Matthew Domanas, Australijos naftos gavybos ir tyrinėjimo asociacijos išorės reikalų direktorius, pridurdamas, kad APPEA palaiko Paryžiaus klimato susitarimo tikslus.
Asociacijos užsakytas tyrimas 2018 m. pateikė išvadą, kad naftos pramonė Didžiojoje Australijos įlankoje galėtų sukurti daugiau nei 2000 darbo vietų Pietų Australijoje ir padidinti šalies BVP 5,9 milijardais Australijos dolerių (4 milijardais JAV dolerių) per metus. Vyriausybės išteklių ministras Mattas Canavanas anksčiau šiais metais pareiškė, kad naftos žvalgyba jūroje yra „nacionalinis prioritetas“.
Juodina gerą vardą
Didžiosios Australijos įlankos potencialą naftos milžinams ilgą laiką buvo sunku suprasti. Kai kurie, įskaitant „Chevron Corp.“ ir „BP Plc“, pastaraisiais metais nusišalino. Daugiau kaip 85 proc. įlankoje aptinkamų rūšių yra būdingos išskirtinai šiam regionui, kuriuo migruoja nykstantys bedančiai banginiai (lot. Eubalaena australis, angl. southern right whale).
„Equinor“ turi ilgametę giluminių gręžinių Šiaurės jūroje patirtį. Kompanija 2017 m. įsigijo du žvalgybos leidimus Didžiojoje Australijos įlankoje. Jei pavyks gauti reguliatoriaus patvirtinimą, pradėti gręžti planuojama 2020 m. pabaigoje.
„Iki šiol „Equinor“ saugiai išgręžė daugiau kaip 65 giliavandenius gręžinius ir ištisus dešimtmečius nepabūgo stipresnių vėjų, didesnių bangų ir šaltesnių vandenų nei Didžiojoje Australijos įlankoje“, – tvirtina kompanija vasario mėnesį paskelbtame 1500 puslapių aplinkos plano projekte.
Kompanija susidurs su aktyvia opozicija. Australijos aplinkosaugos lobistai pastaraisiais metais labai sustiprėjo, ir tai įrodo ilgas mūšis su Indijoje įsikūrusia „Adani Group“ dėl didžiulės „Carmichael“ anglies kasyklos Kvinslende. Nors projektas galiausiai buvo patvirtintas, jo apimtis drastiškai sumažėjo, nes dėl intensyvaus aplinkosaugininkų lobizmo Indijos grupei nepavyko gauti išorinio finansavimo.
Dar viena Norvegijos kompanija „Petroleum Geo-Services ASA“ rugpjūčio mėnesį seisminius bandymus Didžiojoje Australijos įlankoje, kurie buvo suplanuoti šiems metams, atidėjo iki 2020 m. – šiam žingsniui pritarė tiek aplinkosaugos grupės, tiek vietinė žvejybos pramonė.
Anot S. Hanson-Young, ironiška, kad įlankos išnaudojimui vadovauja ne kas kitas, bet Norvegija – klimato kaitos aktyvistė, siekusi savo valstybiniame investiciniame fonde atsisakyti turto iš naftos.
„Tai juodina gerą Norvegijos vardą, – pastebi ji. – Vieną dieną valstybė skina laurus už tai, kad rimtai atsižvelgia į klimato pokyčius, kitą dieną tai pačiai valstybei priklausanti kompanija nukeliauja į pietus ir atidengia ten didžiulį anglies dvideginio dubenį.“
S. Hanson-Young teigia, kad „Equinor“ dar iki galo nesuvokia, koks stiprus yra bendruomenės pasipriešinimas. Aplinkosaugininkė taip pat abejoja ekonomine nauda, pažymėdama, kad didžioji dalis naftos ir pelno greičiausiai bus eksportuojama. Ji spėja, kad dauguma naujai sukurtų darbo vietų bus čia atskrendantys, čia išskrendantys techniniai ekspertai, kažin ar įsikursiantys Pietų Australijoje ilgam.“
