Atominės energijos programą Prancūzija pradėjo aštuntajame dešimtmetyje, norėdama sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes nepelningos anglies kasyklos pamažu užsidarinėjo, o Vakarų šalių ekonomikas buvo susilpninę du vienas po kito sekę naftos kainos šuoliai. Valstybės valdoma įmonė „Electricité de France SA“ (EDF) nuo 1978 m. iki 2002 m. užsakė 58 atominius reaktorius, tad Prancūzija iš atominių elektrinių ėmė gauti daugiau energijos negu bet kuri kita pasaulio valstybė. Tačiau valstybės energijos infrastruktūra sensta, o seniausiose elektrinėse atliekamos gyvavimo laikotarpį padėsiančios pailginti didelio masto atnaujinimo programos.

Prancūzijos atominės elektrinės sensta, todėl per kitus 15 metų kai kurias elektrines reikės uždaryti, – teigia ekspertų grupės „Institut Francais des Relations Internationales“ Energetikos centro direktorius Marc-Antoine Eyl-Mazzega. – Be to, yra teigiančių, kad atominė energija labai pavojinga. Naudojant energiją iš atsinaujinančių šaltinių galima sukurti dešimtis tūkstančių darbo vietų, tačiau kol kas šioje srityje Prancūzija nuo kitų valstybių atsilieka.“

Patiriami sunkumai

2002 m. užsakiusi 58‑ąjį reaktorių, 2007 m. EDF ėmė statyti naujo tipo atominę elektrinę. Vakarų Prancūzijoje pradėtas pavyzdiniu turėjęs tapti Flamanville projektas turėjo būti užbaigtas 2012 m., tačiau statant susidurta su daugybe problemų.

Radiacija

Sunkumų būta ir su jau veikiančiais reaktoriais. 2016 m. pagrindinė EDF tiekėja „Framatome“ atskleidė, kad gaminant stambią įrangą gamybos įrašuose rasta netikslumų, todėl beveik trečdalio energetikos įmonės reaktorių gamybą reikėjo ilgam sustabdyti. O antradienį EDF pranešus, kad kai kuriuose reaktoriuose gali būti standartų neatitinkančių „Framatome“ (kurios 75,5 proc. dabar priklauso EDF) pagamintų detalių, vėl baiminamasi, kad elektrinės bus ilgam uždarytos.

Turint omenyje, kad Prancūzija tris ketvirčius pagaminamos energijos gauna iš atominių elektrinių, finansinės pasekmės gali būti labai skaudžios.

„Dėl ateityje numatomų atominių elektrinių uždarymo Prancūzijos ir Centrinės Europos elektros kainos gali smarkiai pakilti, todėl gali būti, kad EDF teks pirkti Prancūzijai trūkstamą energiją aukščiausiomis kainomis“, – pranešime teigė „Barclays“ banko atstovai Peter Crampton ir Dominic Nash.

Didelė rizika

Prancūzijos atominės energijos sektoriui, kuriame dirba 220 tūkst. žmonių, rizika labai didelė. Prezidentas Emmanuel Macron prižadėjo iki 2035 m. sumažinti iš atominių elektrinių gaunamą energijos dalį 50 proc. ir uždaryti 14 senstančių reaktorių, kad būtų galima daugiau dėmesio skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams.

Atominė elektrinė

Nors vėjo ir saulės elektrinių gaminamos energijos kainos dabar žemesnės negu naujų atominių elektrinių pagaminamos energijos kainos, Prancūzijos prezidentas paprašė EDF iki 2021 m. vidurio įrodyti, kad gali už konkurencingą kainą pastatyti naujų atominių elektrinių, gaminančių elektrą neišskiriant anglies dioksido, nes 100 proc. elektros energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių greičiausiai bus neįmanoma dar keletą dešimtmečių.

Valstybės kontroliuojama EDF patiria sunkumų kasmet bandydama gauti milijardus eurų, reikalingų su esamais pinigų srautais prižiūrėti esamas atomines elektrines ir statyti naujas. Įmonė svarsto lėšų gauti dalį įmonės atskirdami ir paversdami kita įmone, apimančia energijos platinimą, energiją iš atsinaujinančių šaltinių ir energijos pasaugų teikimo verslą.