„Eurovizijos“ apžvalga: kaip švedai matė Moniką Liu ir kodėl stebint kai kuriuos pasirodymus reikėjo gaivintis

Slava Ukraini, heroiam slava. Kitaip ir negalėjo būti. Susivienijusi Europa laimėtojais šių metų „Eurovizijoje“ išrenka ukrainiečius. Ukrainiečiai šitoje beskonybės, dzinguliukų, kičinės, bet tuo pačiu tokios maloniai patrauklios, kaip blizgantis čežantis saldainio popieriukas, popkultūros jūroje demonstruoja seną gerą repą su folkloro motyvais – nuostabiai kabinanti kombinacija. Būdama Švedijos lietuvė, apie dalykus rašau per švedišką perspektyvą. Švedijos tauta, regis, ką tik krykštavo kaip savo atostovę išsirinkę Cornelią Jacobs – nedidukę šviesaplaukę, vokalu primenančią veido nerodančią atlikėją Sia. Jei kiekvieno tūlo lietuvio religija – krepšinis, švedo – nacionalinė „Eurovizijos“ atranka. Švedai patriotiškai seka, stebi ir aktyviai dalyvauja „Melodifestivalen“ (švediškoji nacionalinė atranka). Bet prie to dar sugrįšim.

„Euroviziją“ žiūriu per SVT, nacionalinę Švedijos televiziją, bet turiu pripažinti, kad ilgiuosi greitakalbio smailialiežuvio Ramūno Zilnio komentarų.

Švedų reakcija į lietuvės pasirodymą

Pasakysiu, kaip švedai reagavo į Monikos Liu pasirodymą. 

Pusfinalio intro jums, ko gero, nebūtų labai patikęs. „O dabar savo dainą atliks Litauen, vienintelė Baltijos šalis, dar nelaimėjusi „Eurovizijos“.“ Ouch. Ačiū, kad dar lipate ant nuospaudos, beriate druską ant žaizdos.

Beveik iškart švedas suskubsta pasitaisyti: