Nacionalinės valstybės dažnai pasitelkia kultūrą užsienio politikos tikslams įgyvendinti. Čia reikšmingos sąvokos yra kultūrinė diplomatija ir švelnioji galia, neretai vartojamos sinonimiškai.(1) Taigi tiek kultūrinė diplomatija, tiek „švelnioji“ galia padeda siekti įvairių tikslų tarptautiniu mastu, remiantis kultūriniu potencialu, pabrėžiant ideologinį šalies patrauklumą, o ne griebiantis fizinės, karinės jėgos.