Aplankė ne pačios geriausios reputacijos Stokholmo rajonus: švedai paprastai čia kojos nekelia

Kol mes visi galutinai nenukvakom nuo pastovaus žinių apie karą gaudymo ir skrolinimo, mano misija yra minimaliai jus prablaškyti kitais reikalais. Nepretenduoju užgožti karinių naujienų, noriu aprūpinti bent keliomis minutėmis, kai galvosite apie ką nors kitą. Nesenai nuskambėjo mano tekstas apie Stokholmo krasnūchą ir kitus negerus šio miesto rajonus, kuriuose reguliariai pasišaudoma. Karo šviesoje dabar tie pykšt pokšt atrodo gana apgailėtinai, tiesa, jų metu taip pat reguliariai žūva žmonės, dažniausiai jauni nusikalstamų grupuočių nariai, kartais – niekuo dėti praeiviai.

Tą negerą tinklą, velnio irštvą vietinė policija painioja atsargiai, iš tolo ir lėtai. Jiems kol kas dar sunkiai sekasi, o gal čia tiesiog tyla prieš audrą? Jie man iš šono vertinant atrodo kaip skrupulingai operacijai besiruošiantys chirurgai – instrumentai dezinfekuoti, išdėlioti gražia eilute, chirurgai apsimuturiavę kaukėm, pirštinėm ir kitais chirurginiais reikalais, ir iškeltomis rankomis neliesdami paviršių lėtai atidaro kūnu duris ir įžengia į operacinę. Tikiuosi, kad jie, po velniais, žino ką daro – kaip kitaip belieka aiškinti sau tokį jų mindžikavimą ir trypčiojimą.

Nusprendžiau imtis temos apie prastus Stokholmo rajonus tęsinio. Šįkart varau ne į šiaurę, kaip anąkart, o į priešingą – pietinę – miesto pusę. Nusikalstamumo situacija čia kiek geresnė, nors kas yra geresnė pasišaudymų kontekste? Atsisėdus statistikos aš gi nelyginau. Mano tikslas šiandien du rajonai: Skärholmen ir Fittja.